Šiuo metu didžiausia mano problema – sesuo0 (0)
Klausimas:
Sveiki. Daugelį kartų Jums rašiau… tačiau, vis ištrindavau tekstą. Be galo sunku pradėti. Tačiau „Gera pradžia – pusė darbo” . Turiu problemų, ir daug. Na taip, o kas gi jų neturi. Šiuo metu didžiausia (gal kitiems atrodys tai kvaila) mano sesuo. Skiriamės tik porą metų. Tačiau klaikiai nesutariame. Savo nesutarimais skaudiname aplinkinius (pačios tai žinome), tačiau kitaip neįmanoma. Esu toks žmogus, be galo nekenčiu kai kas nors ima mano daiktus. O mano sesuo būtent tik tai ir daro. Esame be galo skirtingos. Išbandžiau viską, pradžioj šaukiau, pykau, vėliau kai situacija pasikartodavo stengiausi kalbėti gražiai… Viskas veltui. Kiti siūlo „atsilyginti” Jai tuo pačiu, tačiau aš prasmės nematau. Jei Ji ką nors paimtu ir tokios pat būklės gražintu, tuomet nematyčiau reikalo pykti… Be mano žinios Ji paėmė mano suknelę… buvau ją užsidėjusi tik vieną kartą, ji buvo labai brangi pirkau ją iš savo uždirbtų pinigų, be proto saugojau. Vieną dieną grįžau namo ir randu suknelę suplyšusią ir klaikiai susiūtą net su kitokios spalvos siūlais. Kai parodžiau ją sesei ji gynėsi, tačiau kai parodžiau Jai ir nuotraukas kurias radau kai Ji ją dėvi Ji nutilo, tačiau savo kaltės nepripažino. O viskas visuomet ir baigiasi mano ašaromis.. Todėl be galo trokštu išeiti iš namų ir viena apsigyventi, nors tai turbūt ir nebus problemos sprendimas, tačiau kitos išeities nematau. Be galo tikiuosi jūsų pagalbos. Iš anksto tariu Jums Ačiū.
Atsakymas:
Sveiki,
Ačiū, kad pasidalinote savo jausmais ir sunkumais. Pyktis – tai natūrali emocija, kurią retkarčiais pajausti naudinga, tačiau kartais jis trukdo ir su juo reikia kažkaip tvarkytis. Pyktis gali būti nukreiptas į save arba į išorę. Pyktis nukreiptas į save yra laikomas „nesveiku“, o į išorę – „sveiku“. Taigi, išreikšti pyktį yra sveika, bet labai svarbu kaip tai padarysite. Sveikiausias būdas išreikšti pyktį – jį ne agresyviai išsakyti.
Pyktį, kaip ir kitus jausmus, sukuria mintys. Jausmai kyla dėl prasmės, kurią suteikiate tam įvykiui, bet ne dėl pačio įvykio. Tarkim, jei rastumėte savo suplėšytą suknelę ir pagalvotumėte „sesuo neturi gražių drabužių, vis vaikšto su tais pačiais, o dabar pasiskolino mano suknelę, netyčia suplėšė ir turbūt dabar jaučiasi kalta ir pergyvena dėl to“ arba „ta suknelė nelabai man patiko, bus proga įsigyti naują“. Kokie jausmai aplankytų po šių minčių? Turbūt pykčio jaustumėt mažiau arba išvis nejaustumėt.
Sesės veiksmų Jūs negalite kontroliuoti, bet galite valdyti savo mintis, jausmus ir elgesį. Panagrinėkite savo mintis, kai sesė pasielgia ne taip, kaip jūs norėtumėte. Kokios mintys tada jus aplanko? Ar jos tikrai teisingos?
Mintis patikrinti galite panaudoti minčių pertvarkymo metodą. Visų pirma, reikėtų savo mintis užfiksuoti, kai nuotaika pasikeičia į prastesnę pusę, pavyzdžiui, supykstate. Tuomet tas užfiksuotas mintis jau bus galima tikrinti (pavyzdžiui, „mano sesuo begėdė“). Surašykite įrodymus „už“ ir įrodymus „prieš“ tai minčiai. Nepamirškite net nedidelių faktų. Kai įrodymai surašyti, nuspręskite, ar mintis buvo pagrįsta.
Dažnai žmonės daro mąstymo klaidas, kurios sukelia pyktį:
● Minčių skaitymas. Kai pats išgalvojate paaiškinimą, kodėl kitas žmogus taip pasielgė. Pavyzdžiui, „ji nesąžininga“, „ji manęs negerbia“ ir pan. Šios mintys dažniausiai nėra pagrįstos ir greičiausiai klaidingos. Jas taip pat galite patikrinti panaudojant anksčiau minėtą minčių pertvarkymo metodą.
● Etikečių klijavimas. Kai žmogų, ant kurio supykstate išvadinate, pavyzdžiui, „mulkiu“, „bepročiu“ ir pan. Priklijavęs etiketę, apie jus supykdžiusį žmogų prisimenate tik blogus dalykus, o teigiamus – pamirštate arba sumenkinate. Etikečių klijavimas neišvengiamai pastiprinsa norą kaltinti kitą.
● Sureikšminimas. Jei pervertinsite neigiamą įvykį, jūsų reakcija gali būti stipresnė ir trukti ilgiau. Pavyzdžiui, „Esu toks žmogus, be galo nekenčiu kai kas nors ima mano daiktus. O mano sesuo būtent tik tai ir daro“.
● „Turi“, „privalo, „neturi“. Šie teiginiai kartais naudojami neteisingai, todėl sukelia arba padidina pyktį. Kai kitas žmogus pasielgia kaip jums nepatinka, jūs galvojate: „jis turi…“, „jis privalo…“, „jis neturi teisės…“. Darote prielaidą, kad jūs toje situacijoje turite gauti, tai ko jūs norite. Kai to, ko norite negaunate, jums tai atrodo kaip neteisybė. Ši interpretacija ir sukelia pyktį.
Kiti žmonės turi laisvą valią elgtis ir galvoti tą, ką jie nori. Pastangos piktais reikalavimais ar meilikavimu išsireikalauti aplinkinius elgtis kitaip dažnai turi atvirkštinį rezultatą. Niekam nepatinka jaustis valdomam. Taigi, galite pabandyti su sese susitarti. Sesė galbūt sutiks neimti jūsų daiktų, jeigu jai bus tai naudinga. Apgalvokite, ką galėtumėte pasiūlyti sesei, jei ji neims jūsų daiktų arba atsiklaus ir juos gražins tokius, kokius paėmė.
Galbūt savo sesers elgesio ir nepakeisite, bet savo reakciją į jį pakeisti galite. Sėkmės!
Psichologė Indrė Vaidelienė
www.psichologiniaisprendimai.lt
Turiu tokią pačią problema. Na iš tiesų tai tikiuosi turėjau. Siaubingai pykdavau, bardavausi, nervinausi ir niekas nesikeitė. Sesė dažniausiai tiesiog užsidarydavo ir nė nesileisdavo į kalbas. Išsiaiškinau, kad ji taip elgėsi, nes aš savo pyktį išreikšdavau pernelyg agresyviai.
Pradėjau rašyti emocijų dienoraštį, panašų į psichologės rekomenduotą. Savo dienoraštyje pirmiausia fiksuoju įvykį (kas mane privedė prie tokios emocijos), tuomet kokios mintys arba vaizdiniai iškyla (\’ji visuomet taip elgiasi\’, \’jai niekas nerūpi\’, ji ir vėl grąžins daiktą sugadintą\’). Tuomet įvardinu emociją (pyktis, neviltis) ir kur ją jaučiu fiziškai, koks tai jausmas (spaudimas pilve, gumulas krūtinėje). Galiausiai mėginu išsiaiškinti kokias mąstymo klaidas darau. Tarkim sakydama \’ji visuomet taip elgiasia\’ naudoju žodį \’visuomet\’. Niekas nedaro kažko \’visada\’ arba \’niekada\’, tai gan bendri, neapibrėžti žodžiai. Sakydama,kad jai niekas nerūpi aš skaitau jos mintis. Juk iš tiesų aš nežinau kas/ ar jai rūpi. Daugiau apie mčstymo klaidas ir jų tipus galima rasti čia http://www.thehappinessinstitute.com/freeproducts/docs/Examples%20Of%20Unhelpful%20Thinking.pdf ir čia: http://psichika.eu/blog/10-mastymo-klaidu/
Galiausiai įvardinusi viską vėl grįžtu prie minčių ir emocijų ir paklausiu savęs ar emocija yra vis dar tokio pat stiprumo (dažniausiai ji būna susilpnėjusi) ir ar vis dar tikiu pirmomis atejusiomis mintimis (kad jai niekas nerūpi).
Kartais trumpas miegas padeda dar sušvelninti emociją.
Galiausiai su sese šnekuosi, tačiau vietoj to, kad pasakyčiau jai kokia jinai kiaulė, kad sugadino mano daiktą ir kokia nesupratinga, jeigu jai visai nerūpi kaip aš jaučiuosi, aš naudoju neagresyvaus bendravimo techniką,kai vietoj kaltinimo kitam susikoncentruoju į tai, ką jaučiu aš. Tarkim tavo atveju tai skambėtų maždaug taip \’ man labai skaudu, kad aš taip sunkiai dirbusi, kad nusipirkčiau šitą suknelę, radau ją sugadinta. Tai mane verčia jaustis menka, neverta dėmesio ir pagarbos.\’ Galbūt jei sesuo supras kaip ji priverčia tave jaustis vietoj to, kad girdėtų vien kaltinimus, ji pradės elgtis kitaip. Apie neagresyvų bendravimo būdą mokiausi iš šio vyruko įrašų https://www.youtube.com/watch?v=loABGdbOXU0.
Dar esu pareikalavusi (ne piktai), kad atpirktų sugadintą daiktą. Ji ta padarė iš savo kišenės ir po to pastebėjau skirtumą į tai, kaip ji elgiasi su mano daiktais.
Žinau, kad atrodo neteisinga, jog tu turi tam skirti laiko ir energijos, kai kalta yra sesuo. Aš taip jaučiausi. Vis dėl to šiandien tikrai džiaugiuosi rezultatais. Su sese bendraujam daug lengviau, sutariam geriau, o aš jaučiu, kad pagaliau kontroliuoju situaciją.
Sėkmės ir tikiuosi santykiai su sese pasitaisys.
Lengviausia viską nuleisti juokais, tada ir problemų sumažės. Tačiau kaip nuleisti juokais tokią širdžiai brangią suknelę? Galima viduje tiesiog pasidžiaugti, kad gerai, kad nepradegino su cigarete, ta sesė. Galima ir pasipuokuoti, kad tu buvai pirmoji, kuri tą suknelę užsivilko, o jai teko tik jau padėvėta, panešiota „second-hand”, vinted, taip sakant. Tad kam nervintis dėl tavo jau panaudotų daiktų? Kam skaityti jau perskaitytą laikraštį? Čia verta pagalvoti, ar sesė pakankamai dažnai gali pasidžiaugti naujais jai pirktais daiktais.. O gal jie tieiog jai atitenka be jokių pastangų, o tau viską reikia užsidirbti?
Nors čia ne patarimas, tik idėja pagal psichologės pasiūlymą kas sesei būtų naudinga. Įsigyk patogų nešiotis bloknotą su tušinuku. Kiekviename puslapyje padalink į 3 stulpelius – Data, Daiktas, Kaina. Informuok, kad nuo šiol registruosi visus daiktų „dingimus” su daikto kainomis. Ir tai perduosi nepriklausomiems teisėjams (tėvams, jei reikės – jos draugams).. Bet kartu pasiūlyk, kad visus savo daiktus nuo šiol tu jai tiesiog išnuomoji už protingą kainą arba kokią nors paslaugą. Tarkim, balinė suknelė – dienos metu 10 litų, vakaro – 50litų. Įplyšimas – 30% vertės. Pradėginimas – 50%. Ir panašiai. Telefonas – dienai 5 litai. Kas mėnesį suskaičiuok kiek susidarė skolos ir paklausk ar ji su tuo sutinka, geriausia su parašu, kad neužginčytų. Kiekvieną kartą, kai darys feisus tvarkyti namus, parodyk kad išbrauksi kurią nors skolą. Ar tai žaidimas? Kol tik tarp jūsų, bet tikrai gana greitai skola pasieks nemažas aukštumas… O užregistruotos menkos niekšybės tikrai bus įdomu sužinoti tėvams jei to prireiks sprendžiant kokį nors svarbų finansinė klausimą, tarkim dėl naujo kompiuterio ar batelių, ar ekskursijos. Ir jei skola pakankamai didelė, naujieji bateliai už skolas priklausys tau :)
As turiu 12 metu vyresne sese. Tikriausiai savaime suprantama, kad ir neturime mes puikiai sutarti nes yra didelis amziaus skirtumas. As turiu problema nes ji amzinai mane vadina taip kaip man nepatinka, ji savaidgali grizta ir per visadiena mes pasokm tik 3 frazes- Labas. -I sveikata (kai ciaudi) – ir labanaktis. Gal zinote buda kaip ja sudominti, savo mintimis? Kaip as susibendrauti su ja, kad ji sakytu man savo nutikimus, jai zinote kaskoki susitaikimo metoda, prasau padekite. Aciu!