Šizotipinis asmenybės sutrikimas
0 (0)

girl-1272781_640

Kai per paskaitas mokiausi apie šizotipinį asmenybės sutrikimą, labai nustebau: juk tai 90% mano kadaise pažinotų žmonių! Bet jie nebuvo diagnozuoti šiuo asmenybės sutrikimu (tiesa, vienas turėjo šizotipinį sutrikimą, tik ne asmenybės, dar vienas turėjo šizoafektinį sutrikimą, buvo ir mergina su bipoliniu sutrikimu… ir tikriausiai dar daug nežinau). Paaiškinimas paprastas: asmenybės (ir bet kokio kito psichikos) sutrikimo diagnozei nustatyti neužtenka vien simptomų. Pagrindinis aspektas, į kurį atsižvelgiama diagnozuojant: ar tie simptomai trukdo žmogui arba aplinkiniams gyventi, funkcionuoti visuomenėje.

Turiu prisipažinti, kad tokia skiriamoji riba man atrodo keista. Juk kitų ligų nediagnozuoja pagal tai, ar jos tau trukdo gyventi. Gal tau vėžys (bent jau kurį laiką) ir netrukdo gyventi, bet tai nereiškia, kad neturi jo. Manyčiau, tas pats ir su psichikos sutrikimais. Kita vertus, asmenybės sutrikimo negali iš tikrųjų turėti arba neturėti. Nors ir nubrėžiama griežta riba, bet iš tiesų tokios nėra. Kiekvienas žmogus turi kokio nors asmenybės sutrikimo (dažniausiai – kelių) bruožų. Todėl tai yra labiau kontinuumas nuo tam tikro bruožo nebuvimo iki stipriausio jo išreikštumo.

Man netgi atrodo neteisinga diagnozuoti pagal tai, ar tie bruožai žmogui trukdo gyvenime, ar ne. Tokiu atveju žmogus, su daug stipriau išreikštais šizotipinio asmenybės sutrikimo bruožais, bet prisitaikęs gyvenime, to sutrikimo neturės, o su silpniau išreikštais, tik neprisitaikęs – bus diagnozuotas. Šizotipinį asmenybės sutrikimą galima būtų diagnozuoti įvairiems guru, dvasiniams mokytojams, būrėjams, raganoms ir pan., tačiau tie simptomai jiems gyventi netrukdo, o netgi padeda, todėl sutrikimas nebus diagnozuojamas.

klausimai

Pagal DSM-IV, šizotipiniam asmenybės sutrikimui būdinga:

  • Sąsajų idėjos (išskyrus sąsajų kliedesius) – tai įsivaizdavimas, kad viskas yra susiję su tavimi, nors taip iš tiesų nėra.
  • Keisti įsitikinimai arba magiškas mąstymas, kuris veikia elgesį ir yra nesusijęs su subkultūrinėmis normomis (pvz., prietaringumas, tikėjimas aiškiaregyste, telepatija, šeštuoju jausmu).
  • Neįprastos suvokimo patirtys, įskaitant kūno iliuzijas.
  • Keistas mąstymas ir kalba (pvz., neaiški, smulkmeniška, metaforiška, pernelyg detali, stereotipiška).
  • Įtarumas ir paranoidinės mintys.
  • Netinkamas arba suvaržytas afektas (jausmai).
  • Neįprastas, ekscentriškas, savitas elgesys ar išvaizda.
  • Artimų draugų nebuvimas, išskyrus pirmos eilės giminaičius.
  • Socialinis nerimas, kuris nemažėja labiau susipažinus, ir kuris susijęs su paranoidinėmis baimėmis, o ne neigiamu savęs vertinimu.

Aiškiausiai matomi šio asmenybės sutrikimo požymiai yra neįprasta išvaizda, elgesys, keista kalba ir magiškas mąstymas. Jeigu turite tokių pažįstamų, skaitydami, greičiausiai, apie juos pagalvojote. Tačiau, kaip ir rašiau prieš tai, šių simptomų buvimas dar nereiškia, kad jie tikrai ir turi šį asmenybės sutrikimą. Taip pat verta paminėti, kad šizotipinis asmenybės sutrikimas negali būti nustatomas, jeigu žmogui jau yra nustatytas vienas iš šių sutrikimų: šizofrenija, nuotaikos sutrikimas su psichoze, kitas psichotinis sutrikimas, įvairiapusis raidos sutrikimas.

Pagal psichodinaminę teoriją, yra išskiriami asmenybės tipai, atitinkantys asmenybės sutrikimus. Asmenys, kurie turi šizotipinio asmenybės bruožų, tačiau neturi paties sutrikimo, gali turėti šizotipinę asmenybę. Jiems bus būdingos tos pačios savybės, tik mažiau išreikštos negu sutrikimo atveju, ir nekliudys prisitaikyti gyvenime. Taip pat tai bus ne vieninteliai tokios asmenybės raiškos būdai. Pavyzdžiui, šizotipinė asmenybė, neturinti sutrikimo, domėsis neįprastais dalykais, tačiau tai nebus vienintelis jos interesas. Taip pat toks žmogus gali turėti keistų įsitikinimų ar minčių, tačiau galės jas atidėti ir laikytis tikrovės reikalavimų.

Pagal asmenybės sutrikimų schemą, šizotipinis asmenybės sutrikimas būtų arčiausiai psichozės lygmens (šizofrenijos). Pagal sveikumą tos pačios grupės sutrikimai išsidėstytų taip: Vengiantis asmenybės sutrikimas -> Šizoidinis asmenybės sutrikimas -> Šizotipinis asmenybės sutrikimas -> Šizofrenija.

Psichologė Aistė Jonušaitė | psicho-logija.blogspot.lt
El. paštas aiste.psichologe@gmail.com

Šaltiniai:
1. DSM-IV and DSM-5 Criteria for the Personality Disorders [http://www.psi.uba.ar/academica/carrerasdegrado/psicologia/sitios_catedras/practicas_profesionales/820_clinica_tr_personalidad_psicosis/material/dsm.pdf].
2. Ridenour J. M. 2014. Psychodynamic model and treatment of Schizotypal personality disorder, June 2.

Iliustracija: ivanovgood / pixabay.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

7 Responses

  1. Algis Ajeras parašė:

    Atrodo, kad čia paminėti sutrikimo požymiai panašūs kaip, kad viduramžiais nustatydavo raganavimo požymius. Manau jau patį tokį nustatymo principą laikas mesti į laužą ir sudeginti. Pasaulis keičiasi ir žmonės vis plačiau atsimerkia. Ir čia nesutrikimas, o tik sutrikęs kaip kieno tai požiūris į visą tai.

    • Objektyvus požiūris parašė:

      Pritariu! Nepatenkinti savo gyvenimu psichologai linkę visus žmones matyti tik kaip „vaikščiojančias problemas”.

  2. as parašė:

    Aiskeriage Vanga tiki daugiau nei puse pasaulio,dalis pranasyciu pildosi… tai visi šizotikai?

  3. Sukčiai parašė:

    Pagal užsienio psichiatrijos mulkinimą, tai gautūsi kad visi žmonės yra psichiniai ligoniai,-jei vaikas sveikas ir judrus-jis hiper aktyvus ir jau liga-reikia gydyti, jei lėto būdo-jis serga depresija-rėeikia gydyti,jei truputį žioplesnis už kitus uždaro būdo-jis autistas reikia gydyti,ir NIEKAS NESAKO KAD APIE 80 PROCENTŲ PASAULYJE PRIVISUSIŲ PSICHIATRŲ(ŽMONIŲ MULKINTOJŲ)PATYS SERGA PSICHINĖMIS LIGOMIS, ką nustatė patys vakarų mokslininkai. Dabar tingėjimas dirbti nuo jaunų dienų ar latro tingėjimas ant pagirių eiti į darbą-tai depresija,kurios neegzistavo seniau.Tai eilinis farmacijos sukčių klondaikas. Pasigrožėkite šia baltų chalatų nusikaltėlių gildija : youtube.com/watch?v=kH3oGWgA66k

  4. vaidas parašė:

    Kokios plonos ribos tarp diagnoziu viena diena depresija antra depresija su manija, bipoliniai. Paskui sizoafektinis, sizotipinis ir kai jau nebezino patys daktarai ka su zmogum daryt tada jau sizofrenija…

  5. Endokrinologas diagnozuoja visų pirma ar nėra sutrikusi hormonų pusiausvyra – kodėl niekas apie tai nekalba? O visi kalba apie požymius, kurie yra labai slidūs. Bet juk yra ir kiti rimti požymiai, kuriuos galima nustatyti ištiriant liaukų veiklą. O tik po to eina visi socialiniai ir pan. dalykai..

  6. Nusivyliau parašė:

    Kaip gaila kai skleidžiama tokia klaidinga informacija. Čia išversti iš angliškų puslapių bruožai nerodo jokio sutrikimo, diagnozavimas yra daug sudėtingesnis. Jei straipsnio autorė būtų savo akimis mačiusi tokį žmogų, žinotų, kad tokiam žmogui labai sunku adaptuotis gyvenime ir jam iš tiesų reikia pagalbos.

Komentuoti: Algis Ajeras Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.