technologijos

„Mobilizuokimės!“, „3D“, „4D“ – kviečia reklamos šūkiai, siūlydami naujus išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir belaidį ryšį („Wi-Fi“). Beveik neliko vietų, kur nepasiektų žinutės, skambučiai ir elektroniniai laiškai. Neliko dienų, kad apsieitumėte be modernių prietaisų.

Jokiu būdu negalima teigti, kad naujosios technologijos yra blogis. Anaiptol. Jos leidžia daug greičiau atlikti pačias įvairiausias užduotis. Bėda ta, kad išmanieji prietaisai užkariauja visas mintis.

Gyvenimas, rodos, verda tik tada, kai naršome ir spaudžiame „Patinka“. Dažnam buvimas virtualiame pasaulyje atstoja, tiksliau, pakeičia, tokius laisvalaikio leidimo būdus kaip važinėjimas dviračiu, ėjimas į muziejus, draugų lankymas.

Skaitmeninės detoksikacijos stovykla

Jau ieškoma būdų, kaip išsivaduoti nuo šios priklausomybės. Prieš keletą metų amerikiečiui Levi’ui Felixui kilo mažų mažiausiai keista mintis surengti vasaros stovyklą, kuri leistų atsiriboti nuo visų išmaniųjų prietaisų. Taip gimė skaitmeninės detoksikacijos (angl. digital detox) stovyklos (pavyzdžiui, vasaros stovykla „Camp Grounded“), organizuojamos Šiaurės Kalifornijos miškuose.

Stovyklautojams siūloma keturių dienų „išsivalymo“ programa, per kurią svarbus kitoks nei įprasta laiko leidimas, trunkantis 70 valandų ir kainuojantis 570 JAV dolerių! Iš įvairiausių JAV kampelių ir netgi Kanados į „Camp Grounded“ stovyklą atvykstama geltonais mokykliniais autobusais. Dalyvių amžius – nuo 19 iki 81 metų.

Pirmasis žingsnis, kurį tenka padaryti įžengus į teritoriją, – sudėti telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius (pageidaujant netgi laikrodžius) į specialius rudo popieriaus maišelius. Vieninteliai legalūs prietaisai – fotoaparatai ir vaizdo kameros. Taigi paskutinę nuotrauką, skirtą „Instagram“ ar „Facebook“ draugams, galima išsiųsti prie stovyklos vartų.

Už jų nebegalioja ir tikrieji vardai – tenka pasirinkti naujus, pavyzdžiui, Raudonasis bulius, Boružėlė, Mauglis ir pan. Ne mažiau svarbi taisyklė – nekalbėti apie darbą. Ne paslaptis, kad dauguma susirinkusiųjų dirba būtent informacinių technologijų srityje. Tad bet kokios temos apie tai yra tabu.

Natūraliai kyla klausimas, ką veikia 300 žmonių būrys miško glūdumoje? Tą patį, ką ir vaikai vasaros stovyklose: žiedžia puodus, žaidžia sportinius žaidimus, dainuoja, groja, piešia, vaidina, stebi žvaigždes, krečia kvailystes… Galų gale tiesiog bendrauja vieni su kitais.

Pasirodo, bendrauti akis į akį – didelė prabanga, nes dažniausiai išmaniųjų technologijų pavergti žmonės gyvena įbedę akis į ekranus. Įdomu, kad stovyklautojai prisipažįsta, jog pirmosiomis dienomis dar „girdi“ telefono skambutį. Pasirodo, šie garsai giliai įsibrovę į pasąmonę.

Stovykloje taip pat rengiami ir savotiški psichoterapijos užsiėmimai, kaip antai „Nusirenk ir susijunk“ (angl. „Get Naked to Conect“), kai palapinėje maždaug 20 žmonių nusimeta visus rūbus – apsinuogindami jie dar labiau atsiveria nepažįstamiesiems.

Taip pat ant mokyklinės lentos galima užrašyti savo baimes, kurios pasibaigus dienai ištrinamos. Viena dažniausių – būti vienam! Štai kokia didžiausia modernios visuomenės problema. Kai tik apima vienišumo jausmas, rankose atsiduria prietaisas, kuris padeda pasinerti į virtualią realybę.

Levi Felixas tikina iš pradžių šią stovyklą rengęs kaip socialinį eksperimentą. Šis pasitvirtino. Ateityje planuojama tokias stovyklas rengti San Fransiske, kad galėtų dalyvauti dar daugiau žmonių. Į tokias stovyklas kitais metais sugrįžta net 40 proc. stovyklautojų. Ir ne be reikalo, nes gyvename visuomenėje, kurioje prie kompiuterių ekranų praleisti 8–12 valandų per parą jau tampa norma!

Grįžimas į tikrovę

Turbūt neretai pagalvojame, kad dingus internetui ir mobiliajam ryšiui pasijustume bejėgiai. Su artimaisiais ir bičiuliais nutrūktų virtualus ryšys, kuris šiuolaikiniam žmogui neretai būna stipresnis už žmogiškąjį. Panaši situacija 2011 m. susiklostė JAV muzikantui ir kompozitoriui Taylorui Ho Bynumui.

Šio be galo užimto žmogaus namuose dėl uragano Irenos kelioms dienoms dingo elektra. Tai jį paskatino kitaip pažvelgti į savo kasdienybę. Muzikantas ne tik nusprendė rečiau atsakinėti į elektroninius laiškus ir netgi išmanųjį telefoną pakeitė paprastu, bet ir parašė knygą „Jūs nesate prietaisas“ (angl. „You are not a gadget“).

Kai perspektyvus ir karjeros laiptais sėkmingai kopiantis amerikietis Danielis Siebergas, CBS ir CNN mokslo ir technologijų temų apžvalgininkas, praleido antrąsias tėvo vedybas, įbrolio skyrybas ir geros bičiulės nėštumą, suprato, kad jo gyvenimas teka ne ta vaga.

Ieškodamas išeities, vyras ryžosi eksperimentui: aštuonis mėnesius nesinaudojo socialiniais tinklais, grįžo prie pokalbių telefonu ir tiesioginio bendravimo. Remdamasis asmenine patirtimi, 2011 m. parašė knygą „Skaitmeninė dieta“ (angl. „The Digital Diet“), joje pateikė keturių žingsnių programą, kaip atsikratyti priklausomybės nuo technologijų, ir skatinančią jomis naudotis tik esant poreikiui.

Kai kurie patarimai išties labai paprasti: mėgautis kavos puodeliu ryte nenaršant po internetą, savaitgalį netikrinti elektroninio pašto ir t. t. Na, o abejojantiems savo valia, D. Siebergas pataria kuriam laikui išmaniuosius prietaisus patikėti geriems bičiuliams ar netgi leisti jiems pakeisti slaptažodžius.

Poilsis be interneto ir telefono

Prisipažinkite: vykdami atostogauti rankoje tvirtai spaudžiate ne tik išmanųjį telefoną, bet ir į rankinio bagažo lagaminą įsigudrinate įsprausti planšetinį kompiuterį. Juk mobilusis ryšis veikia daugelyje poilsio vietų, pavyzdžiui, Josemičio nacionaliniame parke (JAV), Galapagų salose ir netgi prie Everesto kalno!

Visgi daugėja žmonių, trokštančių poilsiauti be technologijų ir būti, tikrąja šio žodžio prasme, ne ryšio zonoje. Ne vienas prabangus viešbutis siūlo būtent tokią paslaugą, – atvykusių svečių išmanioji amunicija saugiai užrakinama registratūros seife ir grąžinama tik išvykstant.

Sakytume, kažkokia beprotybė!? Bet, jeigu savaitgalis yra skirtas poilsiui, papildomi trikdžiai išties nėra pageidaujami. Svečių pageidavimu iš viešbučio kambario išgabenamas televizorius, o jo vietoj pastatomas stalo futbolas ir pan. Kur galima rasti tokių viešbučių?

Pavyzdžiui, Peninsuloje, Paragvajuje, viešbutis „Four Seasons“ svečiams siūlo atsiribojimo 24 valandoms nuo įrenginių programą mainais į 24 kitokio pobūdžio pramogas.

Arba Fidžio saloje esantis Davido Gilmoure’o 1990 m. įkurtas kurortas „Wakaya Club“. Čia stūkso dešimt vietos architektūros namelių, veikia ekologiškų imbierų ūkis. Į atokią užuovėją nuraminti įsiaudrinusį protą ir apsivalyti nuo informacinės taršos buvo atvykę ir išmaniųjų technologijų kūrėjai Billas Gatesas, Steve’as Jobsas bei žiniasklaidos priemonių magnatas Rupertas Murdochas.

Programos vaikams ir jaunimui

Nuo socialinių tinklų ir virtualios realybės sunkiai atsiriboja suaugusieji, o ką kalbėti apie jaunąją kartą. Jau tapo norma, kad į pažintinę ekskursiją vykstantys penktokėliai nesiskiria su planšetiniais kompiuteriais. Taigi pradėta ieškoti būdų, mokančių vaikus sąmoningumo. Tokių iniciatyvų jau daug.

JAV ir Kanados mokyklose vykdomas projektas „Digital Blackout“. Moksleiviai pratinami kelias dienas nesinaudoti skaitmenine įranga ir vėliau aptarti savo potyrius: kalbėti, užrašyti. Svarbu, kad auganti karta suvoktų priklausomybės nuo technologijų padarinius. Taip pat šių šalių mokyklose ir koledžuose taikoma programa „Tech Timeout Academic Challenge“, ją sudaro vaizdo pamokos, diskusijos. Tai – savotiškas socialinis eksperimentas, keliantis klausimus, pavyzdžiui, ar nuolatinis skaitmeninės įrangos naudojimas nedaro poveikio mūsų smegenims ir pan.

Tie, kas jau sąmoningai išbandė skaitmeninę dietą (pradedant nuo telefono), sutinka, kad pirmas kelias valandas būna itin sunku: niežti delnus ir norisi kuo greičiau maigyti mygtukus. Nepasitikintiems savo valia siūloma į išmanųjį telefoną įdiegti programėlę „Digital Detox“. Ši programėlė (ją galima nemokamai parsisiųsti iš interneto) telefoną blokuoja jūsų pasirinktą ir nustatytą laiką, taigi, jei neturite stiprios valios, bent kurį laiką mėgausitės ramybe.

Ne vienus metus elgsenos specialistai vartoja anglišką santrumpą FOMO („fear of missing out“ ), kuri reiškia baimę praleisti ką nors svarbaus. Dabar dažniau vartojamas trumpinys JOMO („joy of missing out“), išvertus tai reiškia „džiaugsmą ką nors praleisti“.

Skaitmeninių nuotraukų milžinas

Asmeninių švenčių, kelionių įspūdžiai, augintinių ir gamtos išdaigos, atžalų pasiekimai – tokias akimirkų fotografijas dažniausiai matome ir dedame į įvairias socialines tinklavietes.

Taip jau nutiko, kad fotografijos pažanga prisidėjo prie tokios virtualios komunikacijos. Lengva nufotografuoti, įkelti ir pasidalyti! Kelios akimirkos ir vaizdinė žinutė tampa matoma. Ar žinojote, kad populiaraus socialinio tinklo talpykloje jau sukaupta apie 140 milijardų nuotraukų? Tai sudaro beveik 4 proc. visų kada nors padarytų nuotraukų.

Socialinį tinklą „Facebook“ galima pelnytai vadinti milžinišku skaitmeniniu nuotraukų albumu. Jo galimybės leidžia ne tik išsaugoti nuotraukų kokybę, bet ir suskirstyti temomis ir taip palengvina jų apžvalgą. Beje, jau esama tyrimų, kuriais siekiama įrodyti, kad kelti nuotraukas į socialinius tinklus yra tokia pat priklausomybė kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Testas: „Ar pakliuvote į išmaniųjų technologijų pinkles?

  • Ar jaučiate būtinybę išsitraukti išmanųjį telefoną, kai tik nutrūksta pokalbis su kitu žmogumi?
  • Ar pastebėjote, kad rašote žinutes ar tikrinote elektroninį paštą, kol jūsų atžala pasakoja, kaip praleido dieną mokykloje?
  • Ar nieko nepaviešinę feisbuke ar kitame socialiniame tinkle jautėtės taip, lyg nieko jūsų gyvenime nebūtų įvykę?
  • Ar telefono pranešimas apie atėjusią žinutę sukelia euforiją?
  • Ar būdami kartu su sutuoktiniu ar kitu artimu žmogumi esate taip įnikę į išmaniuosius prietaisus, kad retai kalbatės?

Jeigu dauguma atsakymų „taip“, išvadą nesunkiai padarysite patys.

Šaltinis: Ji24.lt

loading...