skundai

Atostogos buvo trumpos. Pinigų jas praleisti kaip norėtųsi neužteko – kur ten išvažiuosi su tokia alga. Na, namai aptvarkyti, sodyboje žolė nupjauta. Oras buvo prastas – nei pasideginsi, nei pasimaudysi. Sakote, grybų metai? Na, kas iš to, vienas vargas gausybę grybų nuvalyti.

Baigėsi stojamieji į aukštąsias mokyklas. Sūnus nebuvo pakviestas į norimą specialybę. Dukra įstojo ten, kur svajojo, bet žinote, kiek tas kainuos? Žiūrėjote Rio olimpiadą? Dar blogiau. Medalių mažai. Tikroji religija – krepšinis – pasirodė besąs opiumas liaudžiai ir sveikatos nepridėjo.

Tokios tad kalbos sklando aplink, ir tokiame fone noriu priminti jums tikrai girdėtą faktą – skųstis yra nesveika. Skundimasis rimtai žaloja mūsų sveikatą. Pusvalandis skundimosi kiekvieną dieną fiziškai kenkia smegenims. Ir net nesvarbu, ar tu skundiesi pats, ar klausaisi, kaip skundžiasi kiti – susidūrimas su šiuo negatyvu pakerta neuronus smegenų srityje, atsakingoje už problemų sprendimą ir kognityvines (pažintines) funkcijas.

Priminsiu, jog kognityvinės funkcijos – tai orientacija laiko ir vietos atžvilgiu, įsiminimas, dėmesys ir skaičiavimas, trumpalaikė atmintis, kalba, tarimas, supratimas, skaitymas, rašymas, kopijavimas. Kitais žodžiais, tai gebėjimai, už kuriuos jūs esate vertinamas savo darbo vietoje ir kurie su kiekvienu aukščiau minėtu prasmingai praleistu pusvalandžiu gerokai sumažėja. Mes nesiskundžiam patys sau, mes surandame bent vieną, o dažniau – kelis klausytojus, o jie taip pat turi kuo negatyviu pasidalinti. Priskaičiuokime per TV matomus siužetus su besiskundžiančias personažais, ir nesunkiai suskaičiuosime, jog per parą skundų fone dažnas mūsų praleidžia anaiptol ne vieną pusvalandį.

Šios išvados apie didžiulę žalą, kurią savanoriškai darome savo smegenims ir sveikatai, paskelbtos gerbiamo ir kokybe garsėjančio Stanfordo Universiteto (JAV) tyrėjų.

Jūsų žinia dar keletas tyrimo pastebėjimų:

– Nors esame besiskundžiančiųjų visuomenė, mūsų skundai nėra efektyvūs, t. y. jie nekeičia situacijos į gerąją pusę. Pirminis skundo tikslas yra pastebėti taisytiną dalyką/ paslaugą/ situaciją ir savo komentaru padėti tai ištaisyti. Mes gi skundžiamės tik iš sportinio intereso. Tyrimas patvirtino, kad 95% nepatenkintų produktu klientų papasakojo savo problemą 8–16 klausytojų, tačiau nesikreipė į kompaniją tiesiogiai, kuri galėjo ir turėjo spręsti problemą. Kitaip tariant, nepatenkintieji tiesiog „nuleido orą“ ir išliejo savo nepasitenkinimą, tačiau nesiėmė spręsti problemos;

– Toks „išsipasakojimas“ pripildo mūsų kraujotaką streso hormonu kortizoliu, kas nėra labai sveika;

– Pastovus skundimasis kuria toksišką aplinką ir nuodija mus, eliminuoja laimės pojūtį, motyvaciją, kūrybiškumą. Naivu tokioje vietoje tikėtis gerų darbo rezultatų ar darnių santykių;

– Aplinka formuoja žmogų. Kasdieninis pusvalandis praleistas skundų aplinkoje – darbe ar namuose – leidžia skundimuisi tapti mūsų įpročiu. Pagalvokime ne tik apie darbinę aplinką. Namuose skleisdami negatyvias bangas mes taip programuojame savo vaikus tapti negebančiais spręsti problemų, inertiškais ir gyvenimo džiaugsmo nematančiais padarėliais.

Šioms išvadoms antrina JAV psichologas Martinas E. P. Seligmanas, pozityviosios psichologijos kūrėjas. Jis savo tyrimais pagrindė, kad optimistiškai į gyvenimą žvelgiantys žmonės turi ženklių privalumų: jie gyvena ilgiau ir yra sveikesni; jie turi daugiau draugų ir jų socialinis gyvenimas daug spalvingesnis; jie mėgaujasi gyvenimu, jiems labiau sekasi darbe.

Kokios gi išvados? Nors skundimas ir dejonės suleidę tvirtas gilias šaknis Lietuvoje, o nepasitenkinimas įaustas mūsų nacionaliniame veide, visgi sąmoningai treniruojantis galima šiuos žalingus įpročius keisti. Nuryti nepasitenkinimą – ne išeitis. Būtina mokytis pateikti skundą konstruktyviai, kad situaciją būtų galima keisti. Svarbu mokytis bendrauti su chroniškai besiskundžiančiais suprantant, kad jie nenori spręsti situacijos – jiems svarbu tik „išleisti orą“. Paprastas būdas sąmoningai mokytis būti pozityviu – kasdien užrašyti po tris, o geriau penkis pastebėtus ir patirtus gerus dalykus. Tas ištreniruojama. Sąmoninga mažų žingsnelių kasdienė terapija yra rezultatyvi. Siūlau pasistengti dėl savo ir savo vaikų gyvenimo kokybės.

Raimonda Agnė Medeišienė | LRT.lt
Iliustracija: Freepik.com

loading...