Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas šiandienos spaudos konferencijoje „Skyrybų vaikai: kaip sumažinti jų skausmą ir skurdą“, pristatė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisas, siūlančias dvigubinti išmoką tėvų išlaikymo negaunantiems vaikams, nustatant, kad mėnesinės išmokos vaikui dydis nebūtų mažesnis nei trečdalis minimalaus mėnesinio atlygio (MMA).

Pagal šiuo metu nustatytą MMA tai būtų 114 Eur per mėnesį. Įstatymo pataisų projektą kartu su M. Majausku rengė Seimo narė Ingrida Šimonytė.

„Valstybė skiriama pagalba tėvų išlaikymo negaunantiems vaikams – apgailėtino dydžio ir jokiais standartais neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio. Tarp mūsų yra ne tik tobulos šeimos. Didelė dalis tėvų vaikus augina vieniši. Tai, kad šeima yra ne ideali, nereiškia, jog turime teisę ją pamiršti. Dabar tėvų išlaikymo negaunantiems vaikams mokama 57 eurų parama yra nepagrįstai maža ir neatitinka būtinojo pragyvenimo lygio vienišoms šeimoms. Siūlomų pataisų tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams“, – sakė M. Majauskas.

Vien per praėjusius metus dėl skyrybų be vieno iš tėvų Lietuvoje augti liko 6692 vaikai iki 17 metų amžiaus. 2016 m. skyrybų lygis buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES) ir, prognozuojama, dar augs. Lietuva, remiantis Eurostato duomenimis, yra antra didžiausiu skyrybų rodikliu garsėjanti Europos sąjungos šalis po Danijos.

Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ atstovė Elvyra Kučinskaitė teigė, jog skyrybos – daugybinė netektis. „Išsiskyręs žmogus praranda ne tik sutuoktinį. Vienas iš sutuoktinių praranda arba iš dalies praranda vaikus, kurie lieka su kitu. Skyrybos dažnai reiškia ir padidėjusią buitinių rūpesčių naštą, buvusio socialinio, materialinio statuso praradimą, o likusiems su vaikais – realią skurdo grėsmę“, – kalbėjo E. Kučinskaitė.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skurdo riziką patiria net 46 proc. vienišų motinų (tėvų), auginančių vaikus. „Skyrybų vaikams sunkiausia pakelti vadinamąjį lojalumo konfliktą. Tuo pat metu mylėti ir tėtį, ir mamą vaikams sunku ne todėl, kad jiems patiems sunku, bet todėl, kad suaugusieji nepadeda jiems saugoti daugiau ar mažiau prarasto mamos ar tėčio, nes dažnai jie patys yra paskendę savo skausme“, – kalbėjo Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė.

Į Vaikų išlaikymo fondą (VIF) vieni vaikus auginantys tėvai kreipiasi tais atvejais, kai gyvenantys skyrium nevykdo pareigos teikti teismo priteisto išlaikymo vaikams – nemoka alimentų. Šią pareigą prisiėmęs fondas iš mokesčių mokėtojų pinigų per mėnesį vienam vaikui skiria 57 eurus , o paskui bando išsiieškoti iš skolininkų, kurių sąrašus skelbia viešai.

Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja Rasa Kardaitė-Vėlyvienė teigė, jog valstybės parama ir buvo sumanyta tam, kad amortizuotų staiga sumažėjusias pajamas, kai su vaikais likęs vienas iš tėvų priverstas gyventi iš vienos algos ir pats vienas mokėti už viską. „Tačiau neretai norint gauti Vaikų išlaikymo išmokas tenka nueiti kryžiaus kelius, įveikti aibę biurokratinių užkardų, ypač, jei alimentų nemokantis vienas iš tėvų gyvena užsienyje. Antstoliai, kurie tarsi turėtų padėti išsiieškoti priteistus vaiko išlaikymo pinigus, irgi nėra garantas, kad po skyrybų neteks patirti skurdo“, – atkreipė dėmesį R. Kardaitė-Vėlyvienė.

Vaikų išlaikymo fondo išmokos tokiais atvejais galėtų būti reali parama, tačiau per mėnesį vienam vaikui mokama labai nedidelė dešimt metų neindeksuota suma. Iš visų pareiškėjų, kurie kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos, apie 7 proc. yra vyrai ir 93 proc. – moterys, o per aštuonerius veiklos metus į VIF kreiptasi daugiau nei 50 tūkst. kartų.
Iliustracija: (c) Can Stock Photo / ryanking999

loading...