Smurto prieš moteris reiškinys

0

smurtasNors vyrai yra gatvės smurto, peštynių, žmogžudysčių ir nusikaltimų aukos, smurtas prieš moteris yra aiškiai išskirtinis reiškinys. Tokio smurto priežastis yra vyrų ir moterų skirtingas valdžios supratimas. Smurtas prieš moteris šeimoje yra globalinis reiškinys. Labai dažnai smurtas šeimoje siejasi su smurtu prieš moteris, nes smurto šeimoje aukos beveik visada yra moterys. Smurtas šeimoje reiškia fizinį ar protinį partnerio puolimą (Sunni C., 2007).

Artimo partnerio smurtas kasmet pažeidžia milijonų moterų saugumą ir gyvenimą. Jo padariniai yra gausūs, sudėtingi ir platūs kiekvienos klasės, rasės ir įvairių religinių pažiūrų moterims (McAllister J.M., Roberts-Lewis A., 2010). Smurtas prieš moteris šeimoje apibrėžiamas kaip ,,buitinis smurtas”. Toks smurtas yra nematomas ir jam sunku pasipriešinti, nes smurtautojas vyras nori izoliuoti moterį, apriboja jos laisvę, kontroliuoja ryšius su šeima ir draugais, kartais neleidžia įsidarbinti. Smurtautojo vyro tikslas yra moters valios atėmimas, bandymas versti ją paklusti, palaužti psichologiškai. Jis siekia padaryti ją priklausoma nuo smurtautojo, kuris pats nori bausti ir guosti (Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R., 2007).

2008 metais Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad moterys, kurios dažnai susiduria su smurto problema, yra vidutinio amžiaus – 11,46%; rečiau smurtą šeimoje patiria jaunos moterys – 6.04%. Dažniausiai prieš moterį šeimoje smurtauja sutuoktinis/parneris- 91.1%. Taip pat vidutinio amžiaus moterys (35-49 m.) greičiau atpažįsta visas smurtinių veiksmų formas – jų tolerancija smurtui yra mažesnė (Tureikytė D., Žilinskienė L., Davidavičius A., Bartkevičiūtė I., Dačkutė A., 2008).

Bet kokios socialinės problemos supratimas negali žengti į priekį be paprastai priimto terminų komplekto, kad būtų galima identifikuoti, pavadinti, apibrėžti ir išmatuoti struktūrą. Smurto prieš moteris šeimoje reiškinys siejasi su psichologiniu piktnaudžiavimu, seksualine prievarta. Kai kurie iš šitų terminų apibūdina elgesio formas (pvz., seksualinė prievarta), tuo tarpu kiti apibūdina aukos patirtį (pvz.,psichologinis piktnaudžiavimas) (Cook S., Parrot D., 2009).

Pasak Sunni C. (2007) smurtas šeimoje prieš moteris gali būti padalytas į du tipus – fizinį smurtą ir emocinį arba psichologinį smurtą. Kai kurios fizinio smurto standartinės formos yra kraujomaiša, seksualinis išnaudojimas ir išžaginimas santuokos viduje, kumščiavimas, priverstinis darbas be poilsio ir sveikatos priežiūros. Psichologinis smurtas gali turėti skirtingas formas: socialinės laisvės praradimas susituokus, negalėjimas išreikšti savo nuomonę, vyro seksualinė neištikimybė ir nepagrįstas žmonos kaltinimas seksualine neištikimybe, alkoholizmas ir neatsakingas vyro elgesys, laikymas žmoną atpirkimo ožiu ir kalta dėl įvairių šeimos problemų.

Dažniausiai pasitaikančios prievartos prieš moteris priežastys:

  • Psichiniai veiksniai: impulsu kontrolės stoka, agresyvumas, psichopatija, alkoholizmas.
  • Smurtas gali pasireikšti kaip „spontaniško pykčio išraiška”. Tai gali būti paties smurto pasireiškimo metu ir dėl vaikystėje ar paauglystėje patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos.
  • Pats smurtautojas galėjo patirti smurtą vaikystėje arba buvo jo liudininku. Jeigu tėvai mušė savo vaikus, tai vėliau ateityje tokie vaikai patys gali tapti smurtautojais.
  • Taip pat ir pačios moterys, užaugusios šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš jas arba jų motiną, dažniau nei moterys iš nesmurtaujančių šeimų tampa sutuoktinio smurto aukomis.

Patriarchalinės vertybės remia ir stiprina moterų žemesnę padėtį ne tik šeimoje, bet ir darbe bei visoje visuomenėje. Tokiame šeimos modelyje vyras laikomas autoritetu.

Smurtautojo elgesys dažnai yra vyriškumo demonstravimo apraiškos. Taip yra todėl, kad visuomenė skatina tokias savybes kaip tvirtumas, dominavimas, konkuravimas.

Konfliktai dažnai kyla dėl skirtingų žmonių požiūrių, nuostatų, vertybių. Smurto priežastimi gali tapti skurdas, alkoholis, narkotikai. Nevisaverčiu vyrą verčia jaustis gėdos jausmas. Nepilnavertiškumo kompleksas yra slepiamas smurtaujant, tai tarsi vyriškumo įrodymas. Kartais moterys smurto prieš jas priežastis įžvelgia savo elgesyje. Mano, kad prieš jas smurtaujama, kadangi nesilaikė duoto pažado, neįvykdė užduoties, melavo (Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R., 2007).

JAV Nicolson P. ir Wilson R. (2004) atlikti tyrimai parodė, kad heteroseksualūs vyrai smurtauja šeimoje po alkoholio ar vaistų vartojimo, dėl socialinės atskirties (bedarbystė, rasizmas, skurdas, neįvykdytos ambicijos…), dėl dvasinių ir tarpasmeninių sunkumų ( psichiatrinės problemos, impulsų kontrolės stoka…), taip pat smurto priežastimi gali būti moters nusileidimas. Tai tvirtina ir Klostermann K., Mignone T., Chen R. (2009), kurie teigia jog ilgalaikis alkoholio vartojimas sukuria aplinką konfliktams su partneriu, o vėliau ir smurtui.

Daugiau informacijos:
psichologijosnamai.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here