19 Aug 2013, Paris, France --- Crowd on the parvis of Notre Dame de Paris cathedral. --- Image by © GODONG / BSIP/BSIP/Corbis
© GODONG / BSIP/BSIP/Corbis

Paradoksalu, bet šiais komunikacijų laikais, kai vienas kitą pasiekti galime bet kada ir bet kur, daugėja socialinių sutrikimų. Socialinis nerimas, baimė, diskomfortas lydi vis daugiau ir daugiau žmonių. Kuo tai pasireiškia? Jauduliu, sutrikimu, sumišimu, karščio išpylimu, drebėjimu, oro trūkumu, netgi panika ir kitais baimės “simptomais”, kai reikia būti tarp kitų žmonių. Ypač nepažįstamų.

Upsalos universitete atliktu tyrimu siekta išsiaiškinti, kokios yra socialinių fobijų šaknys – pokyčiai nervų sistemoje. Pasirodo, paslaptis gali glūdėti serotonine, neurotransmiteryje, kurio trūkumas sietas su daugybe psichinių sutrikimų, ne tik su sociofobija. Tai ir generalizuotu nerimo sutrikimu, depresija, bipoliniu afektiniu sutrikimu, panikos atakomis ir t. t. Vis dėlto socialinę fobiją dažnai patiriančių asmenų centrinėje nervų sistemoje to serotonino (dar dažnai vadinamo laimės hormonu) esti per daug. Štai iš kur atsiranda nerimas, pyktis ir su jais susiję kūno pokyčiai, patekus į socialinę situaciją ar aplinką.

Tyrimo vadovas daktaras Tomas Furmark teigia, kad jų tyrimas leidžia giliau pažvelgti į serotonino sąsają su socialine fobija ir įvertinti tai iš naujo.

Tyrimo metu išsiaiškinta ir tai, kad daugelis socialinę fobiją patiriančiųjų pirmuosius simptomus pastebėjo dar iki 18 metų. Ši grupė dažniau sirgo ir kitais nerimo sutrikimais, depresija nei tie, kuriuos simptomai aplankė vėlesniame amžiuje. Anksčiau socialinę fobiją pajutusių žmonių depresija sunkiau pasiduodavo medikamentiniam ir nemedikamentiniam gydymui.

Kadangi visi sutrikimai glaudžiai susiję ir ryškiausiai pastebimi per depresijos prizmę, tiek socialinė fobija, tiek lydimieji reiškiniai gydomi serotonino koncentraciją didinančiais preparatais. Tam, kad serotonino koncentracija būtų atkurta į pradinį lygį ir žmogus jaustųsi geriau.

Tačiau ar tikrai serotoninas padeda sergantiesiems socialine fobija? Ar tik jis nesuaktyvina nerimo, patiriamo socialinėse situacijose?

Tam, kad tai išsiaiškintų, mokslininkai atliko tyrimus su nuo socialinės fobijos kenčiančiais savanoriais. Specialiais metodais buvo matuojama serotonino koncentracija smegenyse.

Paaiškėjo, kad socialinio nerimo kamuojami pacientai šio neurotransmiterio turėjo ženkliai daugiau nei socialine fobija nesergantys žmonės. Tai pagilina iki šiol turėtas žinias, kad pacientų, turinčių socialinę fobiją, tam tikrų smegenų regionų aktyvumas per didelis. Pasirodo, tą aktyvumą gali apibrėžti didesnė serotonino koncentracija.

Kur visa tai veda? Reikia permąstyti dėl medikamentų, kuriais gydoma socialinė fobija.

Šaltinis: Frick, A., Ahs F, Engman J, et al. Serotonin Synthesis and Reuptake in Social Anxiety Disorder: A Positron Emission Tomography Study. JAMA Psychiatry. 2015.

Parengė vlmedicina.lt

loading...