Socialiniai tinklai ir pažeista savigarba

𝓜𝓪𝓻𝔂 𝓞𝓵𝓸𝓾𝓶𝓲 / Unsplash

Šiuolaikinėje dėl savo įvaizdžio nuolat įsitempusių žmonių visuomenėje, kurioje vos spustelėjus programėlę telefone jus užplūs kruopščiai surežisuoti bičiulių gyvenimai ir jachtose stumiančių garsenybių nuotraukos, kad ir kaip stengtumėtės daryti viską – neišvengiamai bus dienų kai pasijusite visiškais nevykėliais ir nepritapėliais.

Visada bus tokių, kieno gražesnė švytinti oda, kurie linksmiau švenčia gimtadienius ar Naujuosius Metus ir daugiau nei jūs pasiekia karjeroje. Nors socialiniai tinklai suteikia mums laisvę pasirinkti, kur kreipti žvilgsnį, vis tiek nuolat skęstame lieknų, privilegijuotų, stulbinantį pasisekimą bylojančių atvaizdų lavinoje, kuri kas be ko, gana iškreiptai atspindi mūsų visuomenę.

Suprantama, čia jau nieko naujo, kad įvairūs žurnalai nuo seno spausdino liesų, nuotraukų redagavimo programomis padailintų manekenių ir garsenybių, paprastam mirtingajam nepasiekiamo gyvenimo būdo fragmentus. Tačiau dabar prie šio choro prisideda ir socialiniai tinklai. Šiandien ne tik lyginamės su modeliais, bet ir rungtyniaujame su draugais, pažįstamais ar bendradarbiais.

Vieno mygtuko paspaudimu ekrane prieš mūsų akis ima mainytis sumaniai atrinktos nuotraukos instagrame ir įrašai facebook’e, skelbiantys, kaip puikiai jūsų buvęs vaikinas ar mergina praleido šeštadienio vakarą. Jeigu tuo metu jau esate patogiai įsitaisę savo lovoje ar fotelyje, su kasdieniais nutampytais drabužiais ar nuskalbta pižama, veikiausiai pasijusite itin nemaloniai.

Tyrimai, skirti įvertinti socialinių tinklų įtaką psichinei sveikatai ir savivertei dar tik pradedami atlikinėti, bet šen bei ten vis garsiau prabylama apie jų daromą žalą. Gotenborgo universitete atlikus facebook’o naudojimo įpročių Švedijoje tyrimą, atskleista, kad kuo daugiau laiko moterys praleidžia naršydamos šioje svetainėje, tuo mažiau pasitiki savimi ir tuo nelaimingesnės jaučiasi [1]. Kad asmenukių žiūrėjimas daro neigiamą įtaką savivertei, patvirtina ir atliktas tyrimas Pensilvanijos universitete [2]. Apibendrinant, socialiniai tinklai neabejotinai veikia mūsų nuomonę apie save. Pamėginkite pastebėti, kaip keisis jūsų savijauta darant reguliarias naudojimosi soc. tinklais pertraukas.

Kaip nustoti jaustis sumautai?

Suprantama, kad šiandienos žmogaus savivertę gali formuoti ne tik soc. Tinklai, bet ir visa eilė kitų veiksnių. Jau nuo pat gimimo mums peršamas vienas ar kitas idealas, girdime, kaip turime atrodyti, kalbėti ir elgtis. Tą sako artimieji, aplinkiniai ir tiesiog medijos. Neretai to pasekoje imame jausti kaltę, jog sunkiai sekasi paisyti visų patarimų ir teigiama nuomonė apie save ima svyruoti.

Pasitaiko dienų, kai pasaulyje, regis, visi kaip susimokę bando priversti mus pasijusti niekam tikusia šiukšle. Akivaizdu, kad tai tiesiog klaidinga nuomonė apie save ir tokios kančios niekas nenusipelno. Todėl verta dėti pastangas ir save apsaugoti, kad tikėjimą savimi prarastume kuo rečiau.

Nors menka savivertė nelaikoma psichikos liga, tačiau simptomai tikrai panašūs, sykiu ji labai dažnai yra tų ligų palydovė ar sustiprintoja. Jei jaučiatės netekę vilties, perdėtai ar neteisingai kaltinate save dėl kokio nors poelgio, jaučiate sau stiprią neapykantą ir neįstengiate nieko imtis, tai gali būti depresijos ar nerimo spektro sutrikimų simptomai, tokiu atveju kuo greičiau kreipkitės į psichinės sveikatos specialistus.

Įvertinkime padėtį

Ugdyti savivertę, teigiamą ar geranorišką požiūrį į save, gali padėti sveika mityba, sportas, dėmesingumo pratybos, skaitmeninė dieta, mažinant technologijas ir begalės kitų dalykų.

Pamėginkite pažvelgti į savo gyvenimą tarsi iš šono ir pasvarstykite, kokie veiksniai lemia jūsų prastą nuomonę apie save.

Jeigu yra galimybė, pamėginkite savaitę kažkaip fiksuoti kiekvieną į galvą ateinančią neigiamą mintį apie save. Šalia pasižymėkite, kas ją sukėlė. Lengva gal ir nebus, bet yra tikimybė, jog aptiksite gana vertingų įžvalgų.

Sužinoję kokie dirgikliai lemia jūsų prastą savijautą, pirmiausia pasvarstykite, ar galima kaip nors lengvai kurį nors iš jų pašalinti. Pavyzdžiui:

  • Jei turite perdėtai kritišką draugą, šeimos narį ar bendradarbį, gal vertėtų su jais šnektelėti ar parašyti laiškelį apie tai, kaip jaučiatės dėl tokio jų elgesio. Neretai žmonės nesusimąsto, ką daro, tad gali būti, jog nė nenutuokia, kad jus skaudina. O jei negalite jiems atsiverti, pamėginkite mažiau bendrauti. Skirkite daugiau laiko tiems, kas jus palaiko.
  • Jei ūpą prarandate naršydami soc. tinkluose, pamėginkite bent pusdienį atsiriboti. Gyvename tokiais laikais, kai iš kiekvieno tikimasi, kad visą laiką bus „prisijungęs“, ko pasekoje bendraujame vieni su kitais daugiau nei anksčiau, ko pasekoje auga socialinis spaudimas. Priklausomybė nuo išmaniųjų jau yra pripažinta liga. Technologijų įmonės sąmoningai kurie priklausomybę sukeliančius produktus. Tam naudojami įvairūs priminimo ženkliukai, mūsų elgesio sekimas ir analizė, emocinį prieraišumą kuriantys modeliai. Šiai problemai spręsti randasi vis daugiau priemonių, skaitmeninės detoksikacijos stovyklų, ribojimo strategijų ir t.t.
  • Jei prislėgti pasijuntate darbe, kvieskite kavos jus palaikantį bendradarbį arba susikurkite komplimentų sąrašą, kuriam bus surašyti visi darbe gaunami komplimentai ir padėkos.

Kartais prislėgti jaučiamės dėl įvairių nemalonių gyvenimo permainų, tokių kaip darbo ar romantinių santykių praradimas, tada galime pasijusti vieniši, jautrūs ir nelabai kam tikę. Tokiu atveju pasistenkite kuo geriau savimi pasirūpinti, būkite kuo dažniau apsupti žmonių, kurie jus palaiko ir padeda atsikratyti niūrių minčių. Mūsų santykiai su partneriu, šeima, draugais, bendradarbiais ir pačiais savimi – visą laiką kinta, būna pakilimų ir nuolydžių, tai normalu!

Pagal Sarah Harvey „KAIZEN: japoniškas būdas, kaip žingsnis po žingsnio pakeisti įpročius“ (2019)

Nuorodos:
[1] Denti, Leif, Barbopuolos, Isak Nilsson, Ida Holmberg, Linda Thulin, Magdalena, Wendeblad, Malin, Andén, Lisa, Davidsson, Emelie (2012) Sweden’s largest Facebook study.
[2] Ruoxu Wang, Fan Yang, Michel M.Haigh (2017). Let me take a selfie: Exploring the psychological effects of posting and viewing selfies and groupies on social media.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.