Sociologas: varguoliai tiesiog yra kvailesni už turčius

Žmogaus intelektas ir jo sukauptas turtas yra susiję, teigia JAV rašytojas ir sociologas Charlesas Murray`us. „Vargšai vidutiniškai turi žemesnį intelekto koeficientą, nei žmonės, kurie nėra vargšai“, – aiškina jis.

Man catching a banknote from lots falling from sky into nets --- Image by © Gary Waters/Ikon Images/Corbis

© Gary Waters/Corbis

Vis dėlto jis pabrėžia, kad yra ir išimčių, o kartais pasitaiko turtingų kvailių, bet tik tada, kai jie savo pinigus paveldi.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto kvietimu Lietuvoje besisvečiavę Ch. Murray`us taip pat pastebėjo, kad pastaruoju metu turtuoliai vis labiau atsiskiria nuo likusios visuomenės dalies, o dėl to tarp šių dviejų grupių veriasi vis didesnė kultūrinė praraja.

– Ar išties galvojate, kad vargšai yra vargšai dėl to, kad yra kvaili?

– Ne, anksčiau jie sudarė 95 proc. populiacijos ir net iki XX amžiaus pradžios, didžioji dauguma pačių protingiausių žmonių buvo vargšai. Taip buvo, nes skurdas buvo visur. Tai, kas įvyko per pastaruosius šimtą metų, ypač Vakaruose, leido intelektui tapti kur kas labiau vertinamu rinkoje. Kai visi buvo žemdirbiai, intelektas didelio skirtumo nedarė, bet dabar „Google“, „Microsoft“ ir „Apple“ moka po 200 tūkst. dolerių per metus jauniems programuotojams, nes jie yra protingi. Kai verslai tapo daug didesni, buvimas žmogumi, kuris gali padidinti pelną, tapo vertingesnis.

Ar šiandien egzistuoja ryšys tarp intelekto ir skurdo? Taip, toks ryšys statistiškai yra. Vargšai vidutiniškai turi žemesnį intelekto koeficientą, nei žmonės, kurie nėra vargšai. Tačiau tai koreliacija, o ne likimas. Nėra taip, kad vargšai yra kvaili, o turtuoliai protingi.

– Ar pažįstate turtingų žmonių, kurie yra kvaili?

– Tų, kurie savo turtą paveldėjo – taip. Žmonių, kurie savo pinigus uždirbo – ne. Žinau labai daug žmonių, kurie savo pinigus užsidirbo. Vieni jų yra protingesni už kitus, tačiau visi jie yra pakankamai protingi.

– Ką manote apie kandidatą į JAV prezidento postą Donaldą Trumpą?

– Manau, kad jis vertas paniekos. Jis neturi jokių principų, yra vulgarus, blogas verslininkas, tikrai ne konservatorius. Manau, kad jis vertas paniekos beveik visais aspektais. Nežinau nė vieno rimto ir sėkmingo verslininko, kuris gerbtų D. Trumpą.

– Paaiškinkite plačiau apie koreliaciją tarp turto ir intelekto.

– Tai tiesiog statistika. Jei paimtume 10 tūkst. lietuvių, patikrintume jų intelekto koeficientą ir sužinotume, kiek kiekvienas iš jų uždirba, pamatytume, kad koreliacijos koeficientas tarp šių dviejų dydžių yra maždaug 0,4 (kur 1 yra absoliuti koreliacija).

– Tačiau tai tik vienas iš dalykų, kurie nulemia žmogaus turtą. Kiek jis svarbus?

– Taip. Jei ryšį įvertiname 0,4, tada intelekto koeficientas paaiškina pajamų dalį, jį pakėlus kvadratu, t. y. 1,6. Tad tai būtų apie 16 proc. visų pajamų. Kiti jas lemiantys veiksniai – kaip sunkiai žmogus dirba, atkaklumas ir vaizduotė.

– Kokį vaidmenį XXI amžiaus ekonomikose turi profesinės sąjungos?

– Reiktų atskirai kalbėti apie privataus ir apie viešojo sektoriaus profsąjungas. Ar prisijungčiau prie profesinės sąjungos, jei dirbčiau privačioje įmonėje? Priklauso nuo įmonės. Jei dirbčiau „FedEx“, tada ne, nes įmonė klestėtų labiau ir mano darbo vieta būtų saugesnė, o atlyginimas – didesnis. Jei dirbčiau prastoje bendrovėje, tada prie profesinės sąjungos prisijungčiau. Jei dirbčiau tokioje, kuri savo darbuotojams moka per mažai, tada tikrai būčiau profsąjungos nariu.

Viešajame sektoriuje profsąjungos yra nesąmonė. Joms ten tikrai ne vieta. Tam, kad profsąjunga veiktų tinkamai, reikia kieno nors, kas su ja ginčytųsi. Pavyzdžiui, nustatinėjami atlyginimai: profsąjunga nori daugiau pinigų, administracija jų duoti nenori, nes kiekvienas atiduodamas centas sumažina jų pačių pajamas. Jie turi stiprią paskatą pasiekti susitarimą, kuris įmonei nepadarytų žalos.

Kai profsąjungos derasi su valdžios biurokratu, tai būna ne to biurokrato pinigai. Atlyginimus padidinus, jam pačiam vis tiek bus pakeltas atlyginimas, pailgintos atostogos, padidintos socialinės garantijos. Viešajame sektoriuje nėra įtampos ir kitos pusės atstovavimo.

– Ar manote, kad įmonės klestėjimas ir darbuotojų gerovė yra nesuderinami?

– Protinga profsąjunga stengsis negalvoti apie trumpalaikę naudą, nes ji gali įmonei pakenkti ilgalaikėje perspektyvoje. Manau, kad tai įmanoma. Juk profsąjungai labai svarbu, kad jos įmonė būtų sėkminga., kitaip jų darbo vietų tiesiog nebeliks. Vis dėlto manau, kad trumpalaikių atlyginimų pakėlimų reikalaujama per dažnai. Darbuotojai kurį laiką pasidžiaugia, o po 5 metų įmonė bankrutuoja.

– Ar visame pasaulyje didėjanti turto nelygybė sukuria naujų problemų?

– Taip, JAV matome visiškai naujo pobūdžio nelygybę. Anksčiau turtingi žmonės turėjo daugiau pinigų, bet jų ir vargšų ar vidurinės klasės žmonių kultūra buvo labai panaši. Jie žiūrėjo tas pačias televizijos laidas, skaitė tas pačias knygas ir paprastai gyveno šalia vienas kito.

Šiandien pinigų turintys žmonės įgyja daug geresnį išsilavinimą, žiūri kitas televizijos laidas, skaito kitus laikraščius, interneto svetaines, turi kitokias vertybes. Tad dabar turime naują aukštesniąją klasę, kurios kultūra labai skiriasi nuo likusių šalies gyventojų. Tai nauja problema JAV visuomenėje.

– Tai šią problemą reiktų spręsti valstybei perskirstant pinigus?

– Ne. Tiesa, esu garantuotų ir vienodų pajamų visiems šalininkas. Tai yra perskirstymo forma, bet ją palaikė ir Miltonas Friedmanas, Friedrichas Hayekas. Tačiau nepritariu tokiems dalykams, kaip 90 proc. mokesčiai turtingiesiems. Tokio pobūdžio perskirstymas visada žlunga.

Edgaras Savickas / delfi.lt

Share Button

You may also like...

3 komentarai

  1. Mei parašė:

    Nekalbama apie priežastinį ryšį: ar uždirbi mažai, nes tavo intelektas nėra aukštas, ar tavo intelektas nėra aukštas, nes mažai uždirbi. Labiau pasiturinčių tėvų vaikai visada turės didesnes galimybes tiek į išsilavinimą, tiek į geriau apmokamą darbo vietą, nei mažesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai. Kaltinti kvailį, kad jis kvailas, nėra tikslinga, jeigu jo niekada niekas nemokė.

    • Icanas parašė:

      Jei tikrai žinotumėte kas yra intelektas, butų daug lengviau suprasti apie ką čia kalbama. Intelektas tai ne kokia matematika kuria įmanoma išmokti. Tai lygiai toks pats sugebėjimas kaip klausa(muzikinė) ar erdvės suvokimas(sportinis). Arba jūs turite klausą, arba neturite. Nelabai jos išmoksite, nebent šiek tiek patobulinsite. Taigi vienintelis galimas ryšįs – jūs uždirbate „mažiau“, nes jūsų intelektas „mažas“.
      Intelektas su išsilavinimu tikrai neturi daug sąsajų. Nemaišykite šitų sąvokų.
      Ir galiausiai kalbama apie 16% pajamų priklausomybę nuo intelekto. Pridėkime, kad išskirtinį IQ turi vos keli procentai ir gausime, kad tai labiau statistinė reikšmė. Prie visa to dedama, kad reikia darbštumo, atkaklumo, vaizduotės.

  2. paulius parašė:

    Jei sociologas teisus, tai kaip tada paaiskinti sita ankdota:

    Klases susitikimas po 20 metų. Kalbasi suvarges ir kukliai apsirenges pirmunas ir su nauju mercedes atvaziaves dvejetukininkas:
    -ei kaip tau sekas? klausia dvejetukininkas pirmuno.
    -na ka.. uzsibaigiau aukstaji moksla, dirbu su taikomaja matematika, bet vos gala su galu suduriu, gyvenam visa seima mazam butelyje..
    – o kaip tau sekasi, ka tu veiki gyvenime? klausia buves pirmunas.

    -nu ka as.. .. as vaziuoju i Baltarusija, perku cigaretes po 3 litus, parvezu cia ir parduodu po 8 litus. tai va taip ir gyvenu is tu 5% „navaro“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.