Šiandien Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos posėdyje pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoto sociologinio tyrimo „Moterų ir vyrų padėties skirtumai Lietuvoje“ rezultatai.

Pernai metų pabaigoje atliktos Lietuvos gyventojų apklausos metu analizuota moterų ir vyrų padėtis įvairiapusiais aspektais nuo bendro požiūrio į lyčių lygybę ir situacijos pokyčio, vaidmenų visuomenėje ir šeimoje, požiūrio į skirtumus darbe, socialinę vyro ir moters padėtį iki smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių, rūpinimosi sveikata, susisiekimo ir kitų.

„Tiek formuluojant priemones, tiek kasdieniuose darbuose svarbu žinoti, kokie procesai vyksta, kokios nuomonės vyrauja visuomenėje, ir turėti tai mintyje. Dėl to atlikto tyrimo rezultatai yra naudingi tiek informuotumui, tiek veiklose siekiant faktinės moterų ir vyrų lygybės, tad Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos nariai bei kitos institucijos ir organizacijos galės juos pritaikyti savo srityse bei siekti teigiamų pokyčių“, – sakė komisijos pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Apklausos metu įtraukti klausimai siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį dėl moters ir vyro vaidmens priežiūros pareigose, politikoje, sprendimų priėmime, dėl diskriminacijos dėl lyties apraiškų darbo vietoje, žiniasklaidoje, švietime, dėl moterų ir vyrų lygybės pokyčių ir kt.

Tyrimo duomenimis, 42 proc. respondentų palankiai vertina lyčių lygybės pokyčius per pastaruosius penkerius metus, 43 proc. sutinka, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo.

49 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, jog moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis gerokai daugiau, 35 proc. mano, jog Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeros srityje. 54 proc. respondentų mano, jog vyrai gauna didesnes mėnesio pajamas.

59 proc. respondentų pritaria, jog vyrai taip pat turėtų imti tėvystės atostogų, šiam teiginiui dažniau linkusios pritarti moterys. Penktadaliui respondentų dėl artimųjų priežiūros (dėl ligos, negalios, senatvės, vaikų, vyresnių nei 2 m., ir pan.) tenka atsisakyti dirbti arba jie turi rinktis dirbti ne pilną darbo dieną. Namų ūkiai, kuriuose auga nepilnamečiai vaikai, dažniau nurodė, kad jiems tenka nedirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną dėl artimųjų priežiūros.

42 proc. respondentų sutinka, jog jų socialinė padėtis gyvenant ne poroje būtų prastesnė. Tai du kartus dažniau paminėjo moterys, taip pat namų ūkiai, kurių pajamos mažesnės, o skirtumų, ar respondentas gyvena mieste, ar kaime, nėra.

Analizuojant duomenis pagal šeimos sudėtį, pastebima, kad pilnų šeimų nariai dažniau jaučiasi realizuojantys save (51 proc.), nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų (35 proc.), nariai, jie taip pat dažniau linkę nurodyti, jog jaučiasi ramūs dėl savo ateities, turi geresnes galimybes rūpintis savo sveikata ir poilsiu.

Vertinant socialines problemas, tyrimo dalyviai kaip aktualiausią išskyrė patyčias mokykloje (83 proc.), toliau – psichologinį (79 proc.) bei fizinį (79 proc.) smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą (63 proc.), grasinančių žinučių gavimą (46 proc.), diskriminaciją dėl lyties darbe (43 proc.). Moterys dažniau nei vyrai nurodė, jog šios problemos yra aktualios Lietuvoje, o jauniausio ir vidutinio amžiaus respondentai dažniau nei vyresnio amžiaus respondentai įvardijo, kad seksualinis priekabiavimas bei fizinis smurtas prieš moterį yra aktuali problema. Taip pat pastebima, kad asmenys su aukštuoju išsimokslinimu dažniau linkę nurodyti psichologinio smurto artimoje aplinkoje problemų aktualumą.

Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija sudaryta iš visų ministerijų atstovų ir nevyriausybinių organizacijų pasirinktų bei deleguotų į komisiją tikraisiais nariais atstovų. Ji atlieka Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo stebėseną.

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!