Sodininkas0 (0)
Kartą žmogus pasodino rožę, nuoširdžiai ja rūpinosi ir laistė… Kai gėlė paaugo, sodininkas pamatė didelius ir aštrius spyglius bei mažą neišsiskleidusį žiedelį. Pagalvojęs, kad nieko gražaus neverta tikėtis, iš tokio augalo su spygliais, jis nuliūdo ir nustojo rūpintis rože. Gėlė nuvyto. Taip ir nespėjo išsiskleisti…
Kiekvieno žmogaus prigimtyje slypi unikalūs gebėjimai, talentai, savybės, bet jie auga tarp spyglių – mūsų klaidų.
Daugelis žvelgdami į save mato tik tuos „spyglius“ – trūkumus, ydas, netobulumus. Žmonės dažnai praranda viltį ir nusimena manydami, kad iš jų negali išeiti nieko gero.
Viena iš didžiausių dovanų, tai gebėjimas prasiskverbti pro kito dyglių raizgalynę ir išvysti jame Rožę. Tai viena iš meilės savybių… Matyti žmogų, regėti jo klaidas, bet nevyti lauk iš savo gyvenimo, gerbti tą taurų grožį kuris yra jo sieloje.
Parodę šalia esančiam „Rožę“ slypinčią jo viduje, mes suteikiame žmogui jėgų įveikti savo klaidas, savo „spyglius” ir nuolat žydėti.