Šokio – judesio terapijos poveikis sveikatai

0

sokio-terapija

Šokio judesio terapija susiformavo kaip oficiali psichoterapijos praktika 1940 m., o ŠJT kaip profesinė veikla prasidėjo JAV apie 1966 m. Amerikos šokių terapijos asociacija savo veiklą pradėjo turėdama 73 teisėtus narius. 2000 m. šiai asociacijai priklausė 955 profesionalai ir 255 neprofesionalai nariai, taip pat nariai iš įvairių kitų šalių .

Šokio terapijos tikslas – suvokti savo kūno, proto ir sielos visumą ir keisti tai, kas trukdo žmogui gyventi. Jos metu stebima, kaip žmogus supranta ir interpretuoja erdvę, laiką, judesį įvairiomis emocinėmis temomis. Kūno kalba leidžia neverbaliai pasakyti tai, ko galbūt niekada nepasakytume balsu, todėl ji stiprina pasitikėjimą savimi, skatina savižiną, ir kaip niekas kitas apnuogina nemalonią tiesą, parodydama problemas, kurias reikia suvokti, išgyventi ir integruoti, arba pakeisti. Šokis atskleidžia tas asmenybės dalis, kurios buvo, kurios net nėra įsisąmonintos.

Šokio terapija ar šokio judesio terapija – psichoterapinis judėjimo naudojimas, kuris gerina emocinę, socialinę, pažintinę ir fizinę asmens integraciją. Ši terapija gali padėti žmonėms, turintiems vystymosi, medicininių, socialinių, fizinių ar psichologinių sutrikimų.

Terapiniu požiūriu yra daug veiksnių kurie padaro šokio terapiją ypač tinkama gydymui. Pirma, per kūno judėjimą skatinami ir realizuojami jausmai. Antra, šokis įgalina asmenį komunikuoti ir bendrauti be žodžių. Trečia, nekritiška terapinė aplinka dažnai lemia nerimo sumažėjimą. Ketvirta, laisvas judėjimas pagal ritmą kuria džiaugsmą ir malonumą fiziškai ir emociškai. Techniniu požiūriu šokio terapijos pagrindas yra „fiziniai reiškiniai, kurie sukelia emocijas“ .

Socialiniai tyrimai atskleidė šokio judesio terapijos poveikį vaikams, sergantiems autizmu. Vokiečių mokslininkų tyrimas, publikuotas 2014 m. nustatė, kad dalyviai, kurie dalyvavo šokio judesio terapijos užsiėmimuose, jautė padidėjusį savo kūno supratimą, socialinius įgūdžius, savęs ir kitų skirtingumą, empatiją ir gerą savijautą.

Tyrimai taip pat rodo, kad aktyvus šokio judesio terapijos stebėjimas gali padėti laikinai sumažinti vidutinės depresijos simptomus ir kai kuriuos pažintinių funkcijų trūkumus vyresnių žmonių tarpe. Dažnai po medicininio gydymo pacientams, sergantiems vėžiu, taikoma šokio judesio terapija. Ji skirta atkurti pasitikėjimą savimi, padidinti saviraišką, nukreipti depresiją, pyktį, baimes ir sustiprinti asmeninius gebėjimus bei išmoko priimti savo pasikeitusį kūną.

Šokio judesio terapija taip pat naudojama, kaip papildomas šizofrenijos gydymas ar panašaus į šizofreniją sutrikimo, nepriklausomai nuo kitos biologinės, psichologinės ar socialinės intervencijos. Duomenys atskleidė, kad nebuvo skirtumo tarp tų, kurie užsiėmė šokio judesio terapija, ir tarp tų, kuriems nebuvo taikyta šokio judesio terapija (buvo vertinami parametrai: pasitenkinimas slauga, protine būkle, gyvenimo kokybe). Tačiau, tiems, kuriems buvo taikyta šokio judesio terapija, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas neigiamų simptomų pagerėjime.

Šokio terapija yra skiriama kaip gydymo priemonė žmonėms, kurie turi socialinių, emocinių, pažintinių ar fizinių problemų. Taip pat ji skiriama asmenims, kurie turi valgymo sutrikimų, patyrusiems smurtą suaugusiems, seksualiai ir fiziškai išnaudotiems vaikams, beglobiams, vaikams, sergantiems autizmu, pagyvenusiems asmenims ir turintiems priklausomybių. Ši terapija skirta dirbti su asmenimis ar grupėmis, įtraukiant visą šeimą.

dr. Viktorija Grigaliūnienė | kppk.lt
medicinos psichologė

Literatūra:
1. Cross K, Flores R, Butterfield J, Blackman M, Lee S. The effect of passive listening versus active observation of music and dance performances on memory recognition and mild to moderate depression in cognitively impaired older adults. Psychol Rep. 2012 Oct;111(2):413-23.
2. Koch SC, Mehl L, Sobanski E, Sieber M, Fuchs T. Fixing the mirrors: A feasibility study of the effects of dance movement therapy on young adults with autism spectrum disorder. Autism. 2014 Feb 24.
3. Mannheim EG, Helmes A, Weis J. Dance/movement therapy in oncological rehabilitation. Forsch Komplementmed. 2013;20(1):33-41. doi: 10.1159/000346617. Epub 2013 Feb
4. Štrimaitytė D. Šokio ir judesio terapijos poveikis demencija sergančių pagyvenusių žmonių pusiausvyrai ir depresijai 2009, Magistrinis darbas, psl.19-21.

Dalintis: