13 May 2015 --- Smiling college student and professor taking selfie --- Image by © Hero Images/Hero Images Inc./Hero Images/Corbis
© Hero Images/Corbis

Kad ką tik mokslus baigę žmonės neemigruotų, dirbti turi ne viena ministerija ar viena institucija, reikia priemonių komplekso, sako Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras Audrius Bitinas. „Pirmiausia turi būti galimybė pasirinkti patrauklius darbo santykius, tarkim, dabar atsiranda įvairiausių profesijų, kai galima dirbti nebūtinai sėdint darbo vietoje nuo 8 iki 17 valandos. Antra, atlyginimas turi būti orus: jei žmogus baigė rimtus mokslus, bet jam siūlo minimalų atlyginimą, jis bus suinteresuotas išvykti“, – pabrėžia A. Bitinas.

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubartė pastebi, kad kol kas padėtis šiek tiek geresnė – šiuo metu biržoje užregistruota apie 2 tūkst. absolventų: „Praėjusių metų duomenimis, liepos mėnesį buvo užregistruota per 5 tūkst. absolventų, tad džiugu, kad besiregistruojančių mažėja. Tai lemia situacija darbo rinkoje, be to, dalis asmenų įsidarbina be darbo biržos pagalbos.“

Darbo biržoje registruojasi mažiau jaunuolių

Šiuo metu Darbo biržoje yra užregistruota apie 2 tūkst. absolventų, bet liepa – tas mėnuo, kai sulaukiama didžiausio besiregistruojančiųjų skaičiaus, sako Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubartė. „Praėjusių metų duomenimis, liepos mėnesį buvo užregistruota per 5 tūkst. absolventų, tad džiugu, kad besiregistruojančių mažėja. Tai lemia situacija darbo rinkoje, be to, dalis asmenų įsidarbina be darbo biržos pagalbos“, – pastebi ji.

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaro Audriaus Bitino teigimu, jaunimo nedarbas susijęs su bendru nedarbo lygiu ir paprastai jaunimo nedarbas statistiškai būna beveik dvigubai didesnis negu bendras nedarbo lygis.

20282259_s
Copyright: Ppbig / 123RF Stock Photo

„Ši tendencija ryški ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl ir ES Komisija yra parengusi ne vieną iniciatyvą, tarkim, dabar įgyvendinamas Jaunimo garantijų fondas. Bet iš tikrųjų problemos kompleksinės: pirma, ar mes ruošiame tas profesijas, kurios šiandien reikalingos darbo rinkai, antra, tai susiję su situacija darbo rinkoje“, – kalba A. Bitinas.

I. Liubartė teigia, kad Darbo birža taip pat pasiruošusi padėti mokslus baigusiems jauniems žmonėms rasti darbą. Pavyzdžiui, šiuo metu organizuojamas renginių ciklas „Nuo diplomo iki darbo sutarties“, kad ieškantiems darbo pavyktų kaip įmanoma greičiau susiorientuoti darbo rinkoje, gauti žinių, kas yra paklausu, ko reikia darbdaviams, kaip save geriau pristatyti.

„Taip pat suteikiame galimybę informacinėmis technologijomis apie save pranešti būsimiems darbdaviams „Talentų banko“ programoje, su partneriais teikiame informaciją, ko reikia savarankiškam verslui pradėti“, – priduria ji.

Sistemos reformos būtinos

Paklaustas, ar jaunimas nenori dirbti, A. Bitinas pabrėžia, kad tai nėra visiška tiesa, nes jaunų žmonių poreikiai taip pat svarbūs – jie kuria šeimą, ieško būsto, taigi nori darbo, kuriame gautų orų atlyginimą. Jei to padaryti nepavyksta, emigruoti yra natūralu.

„Reikėtų tęsti reformas ir skatinti, kad švietimo sistema ruoštų tas darbo vietas, kurios aktualios darbo rinkai. Labai didelis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo rinkos monitoringui, kad mes žinotume, kokių specialybių reikės po 5–6 metų, labai svarbu planuoti, – kalba socialinių mokslų daktaras. –  Taip pat turi būti kuriamos labai palankios ir lanksčios verslo sąlygos, kad rinka plėstųsi ir kurtų darbo jėgas.“

Be to, pabrėžia A. Bitinas, socialinė sistema neturi skatinti prisiregistravimo darbo biržoje tik norint gauti socialines garantijas: „Žmogus ten turi ateiti dėl to, kad iš tikrųjų neranda darbo. O sistema turi jam sugeneruoti pagrindinius keturis pasiūlymus, arba jis turi būti perkvalifikuojamas, arba nukreipiamas toliau studijuoti ar stažuotis ir pan.“

headhunt-311354_640
Clker Free VectorImages / Pixabay

Tendencijos nesikeičia

I. Liubartės teigimu, biržoje registruojasi ir dominuoja socialinius mokslus baigę absolventai, o darbo rinkai iš tikrųjų reikia nemažai informacinių technologijų specialistų, inžinierių, logistikos specialistų, įvairių sričių vadybininkų.

A. Bitinas priduria, kad viena iš priežasčių, kodėl daug jaunuolių nežino, nuo ko pradėti ir kaip save pateikti darbdaviui, yra žinių stoka, tad mes turėtume atkreipti dėmesį į kitų šalių, pavyzdžiui, sėkmingą Olandijos, Vokietijos, praktiką.

„Jie pradeda orientuoti žmones jau vidurinėje mokykloje, paskutinėse klasėse supažindina su tam tikromis profesijomis, nuveda į darbo vietą pasižiūrėti, kaip viskas vyksta. Taip pat labai svarbu darbo rinkos mokymo centrai, atviros jaunimo erdvės […]. Informacija turi būti labai plačiai skleidžiama ir ateityje taip ir bus. Tačiau reikia perimti gerąją kitų šalių praktiką, reikia mokytis“, – pabrėžia A. Bitinas.

Paklaustas, kas skatintų jaunimą pasilikti šalyje ir neemigruoti, A. Bitinas pastebi, kad tai turi daryti ne viena ministerija ar viena institucija, – reikia priemonių komplekso: „Pirmiausia turi būti galimybė pasirinkti patrauklius darbo santykius, tarkim, dabar atsiranda įvairiausių profesijų, kai galima dirbti nebūtinai sėdint darbo vietoje nuo 8 iki 17 valandos.  Antra, atlyginimas turi būti orus: jei žmogus baigė rimtus mokslus, bet jam siūlo minimalų atlyginimą, jis bus suinteresuotas išvykti. Ir trečia, turi būti palanki verslo aplinka, kad žmogus galėtų rinktis, nes dabar darbo santykiai pakitę. […] labai svarbu, kad jie būtų suderinti su užimtumo ir verslumo sistema.“

Šaltinis LRT.lt