Stipriausios – žemaičių poros, silpniausios – aukštaičių!

0
Meilė, pora, santykiai
Foto: Mike Monaghan

Statistikos departamentui paskelbus 2015 metų skyrybų duomenis išaiškėjo, kad vidutinis skyrybų procentas Lietuvoje buvo 42,6%. Didžiausias skyrybų procentas – 60,3% užfiksuotas Zarasų savivaldybėje, o mažiausias – 26,3 % – Skuodo savivaldybėje.

Skyrybų tendencijos Lietuvos etnografiniuose regionuose

Atlikus 5 pastarųjų metų skyrybų dažnumo, priklausomai nuo santuokų skaičiaus analizę išaiškėjo, kad Žemaičių santuokos yra tvirčiausios. Dzūkų – stiprios, Suvalkiečių – silpnos, o silpniausios santuokos yra tarp Aukštaičių (žiūr. lentelę).

Lentelė. Stipriausių ir Silpniausių (labiausiai besiskiriančių) šeimų pagal etnografinius regionus statistika už 5 metus (2011-2015)

Etnoregionai
Pastaba: Lentelėje pateikiami duomenys apie tai, kiek kartų savivaldybė, priskiriama konkrečiam etnografiniam regionui, yra patekusi į Stipriausių šeimų ketvirtį arba į Silpniausių šeimų ketvirtį. Detaliau apie statistinius skaičiavimus galite susipažinti prieduose.

Ant ko laikosi santuoka?

1948 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priėmus Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją buvo sulygintos Vyro ir Moters teisės santuokoje (16 straipsnis). Žmona ir Vyras pagal savo teises ir pareigas šeimoje tapo lygūs ir nuo to laiko daugiau, kaip 6000 metų visų religijų puoselėtas „Paklusimo modelis“, kai Vyras yra skelbiamas šeimos galva, o Žmona turi jam paklusti, nebeveikia.

Tai puikiai iliustruoja skyrybų Lietuvoje bumas, kai nuo 625 skyrybų (1950 m.) pasiekėme 12747 skyrybas (1990 m.).

Taigi, skyrybos – abiejų sutuoktinių nemokėjimo kurti lygiaverčius santykius poroje pasekmė.

Skyrybų statistika Lietuvoje rodo, kad apie pusė susituokusių išsiskirs maždaug po 13,5 metų. Tai rodo, kad skyrybos yra lėto ir ilgo proceso rezultatas.

Bendraudami pagal Paklusimo modelį, sutuoktiniai įsižeidžia, įžeidžia, pykstasi, ginčijasi, konfliktuoja, o dažnai ir smurtauja. Santuokos pradžioje vyravusi emocinė tarpusavio trauka (Neįsivaizduoju gyvenimo be tavęs), pavirsta į emocinį atstūmimą (Nebenoriu tavęs matyti) užsibaigiantį skyrybomis.

Santuoka „stovi“ ant Emocinio ryšio tarp sutuoktinių. Jei tarp jų yra abipusė emocinė trauka, tai jie jaučiasi artimi, saugūs, gyvena darnoje. Dėl įžeidimų, įsižeidimų jie įskaudina vienas kito širdis. Dėl to užsidaro, atitolsta. Prasideda „nekalbadieniai“, vėliau „neseksadieniai“. Emocinė trauka virsta Emociniu atstūmimu. Vienas iš sutuoktinių „suranda“ tokį darbą, dėl kurio jam tektų mažiau būti namie, o dar geriau – išvažiuoja dirbti į kitą miestą ar net šalį. Kai pradeda gyventi skyrium, pinigai apskaitomi atskirai. Taip nutraukiamas dar vienas sutuoktinius siejantis ryšys – Finansinis. Na, o kadangi sutuoktiniai neturi ir Bendro šeimos tikslo, nebelieka dėl ko gyventi kartu ir ateina skyrybos.

Taigi, santuoka stovi ant Emocinio ryšio. Jei sutuoktiniai moka sukurti artimą emocinį ryšį, jų santuoka yra stipri, jei nemoka – jie išsiskiria arba kenčia gyvendami kartu.

Kokios savybės padeda stiprina emocinį ryšį ir santuoką, o kokios silpnina?

Žemaičių savybės, padedančios išlaikyti santuoką: Kantrumas, lėtumas, patriotizmas, mažakalbumas, tvirtas būdas.

Dzūkų savybės, padedančios išlaikyti santuoką: Nuoširdumas, atvirumas, darbštumas, jautrumas.

Suvalkiečių savybės, didinančios skyrybų tikimybę: Stačiokiškumas, atžarumas, orumas, grubumas, garsus kalbėjimas, neatvirumas, nejautrumas, nemandagumas, nepasitikėjimas, pavydumas, šiurkštumas, tiesus būdas.

Aukštaičių savybės, didinančios skyrybų tikimybę: Polinkis ginčytis, stačiokiškumas, jausmingumas (įsižeidimas), karštas būdas, lengvabūdiškumas, šnekumas, tiesmukiškumas.

Savivaldybės, kurios dėl savo skirtingumo buvo priskirtos prie kategorijos – „Kitos“: Šalčininkų rajonas – kaip daugiausia lenkų apgyvendinta teritorija, Visaginas – kaip daugiausia rusų apgyvendinta teritorija ir Vilniaus miestas, kaip apimantis visas etnokultūras.

Kodėl skiriamės ir kokia skyrybų žala?

Taigi, skyrybos – nepakankamų abiejų sutuoktinių gebėjimų kurti lygiaverčius, partneriškus ir darnius santykius poroje pasekmė. Mes dar neišmokome bendrauti šeimoje, kaip lygiaverčiai partneriai, tad įsižeidžiame, įžeidžiame, atstumiame vienas kitą. Buvusią emocinę trauką pakeičia emocinis atstūmimas, vidutiniškai per 13,5 metų užsibaigiantis skyrybomis. Išsiskyrę žmonės papuola į skurdą, o vaikai prasčiau pasirengia gyvenimo iššūkiams, blogiau įsitvirtina gyvenime. Visos neigiamos skyrybų pasekmės labai brangiai kainuoja mums visiems, kaip mokesčių mokėtojams – apie 200-240 milijonų eurų kasmet. Daugiau apie tai – Kiek kainuoja skyrybos Lietuvai.

Išmokome vairuoti dviratį, automobilį.
Mokysimės kurti lygiaverčius ir darnius santykius ar ir toliau darysime „avarijas“ – skyrybas?

Mykolas Truncė | skyrybupsichologas.lt | tobulinu.lt
Konsultantas, psichologas,
Šeimų išsaugojimo specialistas
+370 659 54009, skyrybupsichologas@gmail.com

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here