Įprasta manyti, kad vyrai nėra itin jautrūs, o seksas jiems viso labo energijos iškrova. Taigi ir atsisakymas užsiimti seksu jų taip nežeidžia kaip moterų. O kaip yra iš tikrųjų?

JAV santuokos ir šeimos specialistų asociacijos psichologė, seksualinių santykių terapijos specialistė Sarah Hunter Murray:

– Diena buvo puiki ir dabar jūs trokštate, kad jūsų mylimoji (mylimasis) greičiau grįžtų namo ir vakarą, kuris baigsis meilės naktimi, praleistumėte kartu. Jaudulio vedini ruošiate stalą, degate žvakes, girdite rakinamas duris…

Tačiau jūsų partneris nenusiteikęs romantiškai: diena jam buvo pragariška, o dar ir kamščiai kelyje. Kone vienu ypu jis išmaukia pripildytą taurę ir krenta ant sofos. Viskas, ko jam dabar reikia, – pagalvė ir televizoriaus pultelis. Pažįstama situacija?..

Dauguma mano apklaustų moterų prisipažino, kad neigiamas partnerio atsakymas į pasiūlytą artumą jas ypač žeidžia. Tačiau jos įsitikinusios, kad tokia pati situacija vyrams nėra labai skausminga. Galiu pasakyti, kad šiai klaidingai prielaidai susiformuoti įtakos turėjo du stereotipai.

Pirmasis – vyrams seksas labiau reikalingas tam, kad jie jaustųsi gerai fiziškai, o emocinis ryšys nėra toks svarbus. Jeigu vyrui atsakoma, jis dėl to pernelyg neišgyvena, nes viso labo praranda galimybę patirti seksualinį pasitenkinimą.

Antras stereotipas – stiprioji lytis yra seksualinių santykių iniciatoriai ir todėl jiems visuomet skiriamas „puolėjo“ vaidmuo. Moteris yra „gynėja“, todėl atsisakyti sekso jai yra normalu. Tokiu atveju vyras tiesiog pripranta, kad jo troškimai gali būti atstumti.

Iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Sunku susitaikyti, jog esi atstumiamas. Ir dėl to, kad vyrams tai nutinka dažniau, jie ir išgyvena skaudžiau.

Aš atlikau 30-60 metų amžiaus vyrų, ilgai (daugiau kaip keturiolika metų) gyvenančių poroje, apklausą. Jų teiravausi, ar per bendro gyvenimo metus buvo periodų, kai seksualinė trauka partnerei sumažėjo arba iš viso buvo dingusi. Beveik visi respondentai prisipažino, kad jų libido, o kartais ir pasitikėjimas savimi menko, kai dėl tam tikrų priežasčių su jais buvo atsisakyta užsiimti seksu.

Štai ką rašė vyrai:
„Kai tu siūlai žmonai pasimylėti, o ji, nors aplinkybės yra palankios, tau nuolatos sako „ne“, iš pradžių tai žeidžia, o vėlai po truputį apima depresija. Tuomet pradedi sau sakyti: „Tarp mūsų kažkas „išsiderino“ ir turbūt aš dėl to kaltas“.“ (Michailas, 32 m)

„Jeigu moteris tavęs nenori, vadinasi, esi jai neįdomus. Tai skaudina. Jaučiuos nereikalingas. Galbūt taip ir nėra, bet aš taip jaučiuosi.“ (Markas, 42 m.)

Žodžiu, vyrai atsisakymo pasimylėti nesupranta kaip momentinio. Jiems tai reiškia „mano moteris, manęs nenori“. Visi apklaustieji tvirtino, kad nuolatiniai moterų atsisakymai užsiimti seksu veikė vyrų savivartę ir pasitikėjimą. Daugeli jų minėjo, kad tai neigiamai veikė libido ir jie ėmė vengti lytinių santykių.

„Esu pozityvus žmogus, tačiau kai partnerė nuolat atsisako užsiimti su tavimi seksu, negali nereguoti. Geriau jau tada šios temos iš viso neliesti“, – prisipažįsta 51-vienerių Borisas.

Emocijas vyrai išsakė skirtingais žodžiais, tačiau jie visada reiškė tą patį – jaustis atstumtam seksualinės partnerės yra skaudu. Kad apsisaugotų nuo šio skausmo, daugelis pradeda vengti sekso. Tai patvirtina ir Toronto (Kanada) universiteto psichologės Emmi Meis atliktas tyrimas.

Pirmą kartą dvi jo dalys skirtos tam, kaip tiksliai partneriai supranta ženklus, kviečiančius užsiimti seksu. Psichologė aptiko, kad tarp vyrų, kurie nereagavo į neverbalinius partnerių signalus, yra šis tas bendro. Tuomet ji atliko papildomą tyrimą, kuriame dalyvavo ilgai santykius puoselėjančios poros. Tris savaites dalyviai rašė seksualinio aktyvumo dienoraštį. Jame teiginį „Aš bijau būti atstumtas partnerio“ vertino pagal septynbalę sistemą, pardedant frazėmis „Man tai ne itin svarbu“ iki „Man tai gyvybiškai svarbu“.

Paaiškėjo, kad tomis dienomis, kai vyrai labiausiai išgyveno, jog bus partnerių atstumti, jie blogiau suvokė moterų siunčiamus seksualinio intereso signalus. Žodžiu, kai stiprioji lytis jaučiasi neužtikrintai, jie ima prasčiau „girdėti“ savo partneres, taip iš anksto atsisakydami galimo lytinio artumo.

Natūralu, kad ne visada norisi sekso, kai tik to užsimano partneris. Tačiau per ilgus praktikos metus mačiau, kaip keitėsi poros santykiai, kai vyrai išdrįsdavo prabilti apie jausmus. Tačiau moterys dažnai nustemba, kad jų žodžiai daug skaudžiau žeidžia partnerius, nei jos manė. Jos iš tiesų tampa dėmesingesnės. Juk vietoje susierzinimo: „Aš pavargau ir nenoriu“ galima pasakyti „Gal pasimylėkime rytoj“ arba „O gal šiandien tiesiog apsikabinkime, noriu jausti tave šalia“.

Pamatysite, kiek nuo to laimės santykiai, reikia tik išdrįsti kalbėti šia tema šilčiau ir taktiškiau.

Parengė lsveikata.lt
Iliustracija: Clem Onojeghuo