Stiprybės ir silpnybės

Giuseppe Martini / Unsplash

Kartą gyveno pelytė, ji labai troško būti stipri ir drąsi. Vieną dieną, žvelgdama į dangų, pelė buvo priblokšta jo begalinės didybės ir pamanė, kad dangus yra visų stipriausias. Ji sušuko:

– Dangau, tu turbūt nieko nebijai? Aš tokia mažytė. Gal gali padėti man tapti stipriai ir drąsiai?
Dangus atsakė:
– Aš irgi kai ko bijau. Aš bijau tamsių debesų. Kai jie uždengia mane, nieko nebematau.

Taigi palytė pamanė, kad tamsieji debesys dar stipresni už dangų. Pastebėjusi juodą debesį, tarė jam:
– Debesie, tu gali uždengti dangų ir užstoti saulę. Tu tikrai stipriausias pasaulyje. Tu nieko nebijai. O aš tokia mažytė. Gal gali man padėti tapti stipriai ir drąsiai?
Tamsusis debesis atsakė:
– Aš bijau stiprių vėjų. Sunkiai dirbu, kad uždengčiau dangų, bet pakilęs vėjas mane nupučia.

Todėl pelytė nuėjo pas vėją ir paklausė to paties. O vėjas atsakė:
– Aš bijau sienų, negaliu per jas pūsti, taigi sienos yra stipresnės už mane.

O tada pelytė žinoma nuėjo pas sieną ir paklausė:
– Siena, tu gali sustabdyti vėją. Ar esi stipriausia pasaulyje?
Sienos atsakymas labai nustebino:
– Tikrai ne. Aš labai bijau pelių! Jos gali pragraužti manyje skyles, o kai tų skylių daug, aš galiu sugriūti.

Pelytė išsižiojo iš nuostabos.
– Visur ieškojau paties stipriausio pasaulyje, bet paaiškėjo, kad tai iš tiesų esu aš!

Klaidinga yra žvelgti į kitų pranašumus ir manyti, kad esame menki. Dažnai net nesuprantame, kokie esame galingi.

Pagal Khenpo Sodargye „Laimė tave suranda, kai tu jos neieškai“

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.