Stresas: nuo sukaustyto kūno iki skyrybų

1
Iliustracija: Adobe Stock 71161108

Skausmas, ligos ir net skyrybos – visas šias pasekmes gali sukelti viena ir ta pati priežastis, vadinama šių laikų rykšte. Psichologė pataria, kaip paprasti pratimai gali padėti suvaldyti stresą.

Veikia visą kūną

Dar visai neseniai žmonės aktyviai domėjosi, kaip pagerinti darbingumą, kaip daugiau nuveikti per trumpą laiką ir pasiekti kuo geresnių rezultatų. Dabar vis dažniau domimasi, kaip atsipalaiduoti, nusiraminti bei rasti vidinę harmoniją.

Psichologė, meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė patvirtino, kad žmonės vis dažniau teiraujasi, kaip įveikti stresą ir kaip jo išvengti.

„Stresas veikia visą kūną, psichinę sveikatą, santykius. Žmogus, nepajėgdamas susidoroti su nuolatine įtampa ir stresu, suserga. Mums vienu metu tenka didžiuliai krūviai: darbe esame priversti „šturmuoti smegenis“, kad pasiektume kuo geresnių rezultatų, bet mintys tuo pačiu metu sukasi apie darželyje paliktą verkiantį vaiką. Esame labai išsiblaškę. Mūsų kūnas gyvena tarsi atskirą gyvenimą. Negalime nurimti ir atsipalaiduoti, nes kūnui trūksta visumos, buvimo „čia ir dabar“, – aiškino psichologė. Mūsų kūnas gyvena tarsi atskirą gyvenimą.

Sekina energiją

Susirgus natūralu kreiptis į tos srities gydytoją, tačiau jis ne visada gali nustatyti tikrąją skausmo priežastį. Pavyzdžiui, kelio skausmą gali išprovokuoti ilgalaikis negalėjimas laisvai judėti.

Stresas taip pat gali sukelti nugaros, galvos skausmus, kvėpavimo sutrikimus, kūno nestabilumą, sutrikdyti lietimo pojūčius. Ilgalaikis stresas gali išprovokuoti nerimo, panikos priepuolius: žmogui atrodo, kad tuoj sustos širdis ir jis numirs.

Stresas sukelia delnų prakaitavimą, tad tokį delną tampa nemalonu paduoti kitam – taip stresas išprovokuoja visą grandinę nemalonių pojūčių.

„Stresas nedidelėmis dozėmis padeda mobilizuotis, tačiau jei neturime streso valdymo įgūdžių, jis užvaldo viską: kūną, kvėpavimą, organizmo funkcijas. Stresas tampa pražūtingas“, – įspėjo specialistė.

Pasak psichologės, kai stresas sukausto kūną, netenkame energijos, o mūsų energiniai centrai būna išsibalansavę.

Siūlo paprastus pratimus

Žmogus turi gyventi harmoningai, kai išlaikomas minčių, kūno ir santykių stabilumas. Jei kuri nors viena iš šių sričių streikuoja, vadinasi, kažką gyvenime darome neteisingai. Galbūt trūksta sąmoningo buvimo „čia ir dabar“.

Gebėjimas stabtelėti tarp daugybės įvairių pareigų – tai viena iš galimybių save saugoti ir tausoti. Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, net elementarūs pratimai gali padėti sugrįžti į savo kūną, pabūti su savo mintimis.

Psichologė patarė daryti tokius pratimus: kuo dažniau padėti kojas, remiantis visu padu į grindis. Tada tvirčiau pajaučiame žemę, nebelieka baimės jausmo.

Pajutus stabilumą bei tvirtumą, galima nukreipti dėmesį į kvėpavimą: sąmoningai įkvėpti ir iškvėpti keletą kartų. Paspaudyti kumščius.

„Kas vyksta, kai darau kvėpavimo pratimus? Sąmoningai pradedu save jausti „čia ir dabar“, tada ateina saugumo jausmas. Įsisąmoninus dabarties momentą, pasikeičia būsena, nebelieka ateities baimės. Padarius tokius pratimus, ateina pojūtis: „Aš galiu!“ Stresas nueina į antrą planą, o mes įgyjame daugiau ramybės, pasitikėjimo savimi“, – paaiškino pašnekovė.

Nenori ar negali?

Psichologė atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis stresas gali tapti nesutarimų šeimoje ar net skyrybų priežastimi. Pakeitus požiūrį į tam tikrus dalykus, tokios rizikos galima išvengti. Tačiau su viena sąlyga.

„Man dažnai užkliūva kartojami žodžiai „aš negaliu“. Moterys kartais mėgsta sakyti: „Negaliu nesinervinti, kai vyras guli prieš televizorių.“ Tuomet perklausiu: ar nemokate, ar nenorite nematyti? Jei nenorite, palaukite, kol norėsite. Jei nemokate, sakykite: noriu išmokti natūraliai priimti įvykius savo aplinkoje.

Mokytis labai įdomu, tačiau tam reikia skirti laiko. Po žodžio „negaliu“ slepiasi nenoras keistis, tingėjimas, laukiama, kol visi aplinkui pasikeis ir man nebereikės šito daryti. Bet tada aplinkiniai nesupras, ko mes iš jų norime. Jų požiūris nuo jūsiškio gali skirtis. Kai nesulaukiame iš artimųjų tokio elgesio, kokio tikimės, tai taip pat sukelia stresą“, – paaiškino J.Dainauskaitė-Šileikienė.

Su norais – atsargiai

Norint sau patiems nekelti streso, reikia mokytis kitus priimti tolerantiškai, taip pat mokytis paklausti, išsakyti savo tikruosius norus.

„Kiti negali žinoti apie jūsų norus, kol neįvardijate jų garsiai, – pridūrė specialistė. – Norite, kad prie televizoriaus gulintis vyras panešiotų vaikutį? To nepaprašote, nes esate iš anksto įsižeidusi. Tačiau vyras nežino jūsų noro. Reikia mokytis lengvai, paprastai išreikšti savo norus.“ Reikia analizuoti kiekvieną situaciją, būti tyrinėtoja.

Kitas žingsnis – reikia suvokti, kurie tavo norai yra logiški ir priimtini. Beje, su norais taip pat reikėtų elgtis atsargiai – jie taip pat gali sukelti papildomo streso.

Trečias dalykas – mokytis kitaip reaguoti į situaciją, jei suprantate, kad jūsų reakcijos kelia stresą. Reikia keisti save, o ne pasaulį.

„Prisiminkime situaciją su prieš televizorių gulinčiu vyru. Pabandykite pajausti situaciją. Gal jis pavargęs po sunkios darbo dienos? Galite prieiti paklausti: ar tu labai pavargęs, gal gali man padėti? Negali būti nuolat įsižeidusi ir prisiėmusi aukos vaidmenį. Reikia analizuoti kiekvieną situaciją, būti tyrinėtoja“, – patarė psichologė.

Kalbino Sandra Lukošiūtė
Publikuota dienraštyje „Klaipėda“.

Psichologė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė | patikeksavimi.lt

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Stresas aplanko kiekvieną iš mūsų, silpnesnius paveikia žymiai labiau. Kai nėra į ką atsiremti, yra psichologai, psichiatrai, tik žmonės vis dar bijo pas juos lankytis, įsivaizduoja, jog tai gėdinga. O iš tikro tai normali pagalba kaip ir odontologo ar plastikos chirurgo paslaugos.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here