UAB „Žmogaus studijų centras“ pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ įgyvendins projektą, kurio rezultatai stresą, XXI a. daugumos ligų priežastį, leistų valdyti virtualioje realybėje. Tyrimo prielaidoms pasitvirtinus, bus patvirtinta mokslinė koncepcija naujam algoritmizuotam, naudojančiam virtualios realybės įrenginius, streso valdymo metodui ir sukurtas naujas virtualioje terpėje taikomo streso valdymo ir monitoringo algoritmo prototipas.

Pasak įmonės, yra keli žinomi streso valdymo metodai, kurių efektyvumas yra moksliškai pagrįstas: meditacija, kognityvinė ir elgesio terapija, įsisąmoninimu grįstas streso valdymas, bio-grižtamasis ryšys, vertinant odos galvaninę reakciją, širdies pulsą, elektroencefalogramos duomenis, kvėpavimą ir kt., panaudojant skirtingus savireguliacijos ir streso valdymo metodus klinikiniame kontekste. Nors klinikinis šių metodų pagrįstumas nekelia abejonių, dėl metodų taikymo įvairovės ir daugelio nežinomų kintamųjų, taikant šiuos metodus, nėra aišku, kokie poveikiai naudojami šiuose metoduose yra efektyviausi. Virtualioje realybėje sukuriama galimybė visiškai kontroliuoti ir suvienodinti poveikį, kurį patiria tiriamieji. Nepriklausomas kintamasis – streso reakcija, esant šiuolaikinėms technologijoms taip pat gali būti tiksliai ir objektyviai išmatuotas. Visa tai sudaro prielaidas sukurti atskirus poveikio algoritmus virtualioje realybėje ir, ištyrus jų efektyvumą, surasti labiausiai perspektyvią streso valdymo technologiją virtualioje realybėje.

Projekto metu keliais etapais bus tikrinami ir modifikuojami keli žinomi streso valdymo algoritmai, panaudojant skirtingus savireguliacijos ir streso valdymo metodus virtualioje realybėje.

Pirmajame etape bus tiriami ir lyginami tarpusavyje keli streso valdymo virtualioje realybėje algoritmai, sukurti remiantis šiuo metu taikomais streso valdymo metodais klinikinėje praktikoje.

Visi, sukurti poveikio per virtualią realybę algoritmai, bus tikrinami tiek subjektyvių ataskaitų metodais, tiek objektyviai matuojamu streso reakcijos žymeniu – kortizolio koncentracija seilėse.

Antrajame etape bus siekiama nustatyti efektyviausių algoritmų ilgalaikį poveikį lėtinio streso lygiui. Šiam uždaviniui spręsti bus atrinkta tiriamųjų grupė, kuri per pastaruosius tris mėnesius nuolat patyrė didelį stresą. Tai bus nustatoma, taikant modernų sukaupto streso nustatymo metodą – kortizolio koncentraciją plaukuose. Projekte sukurto produkto tikslinė grupė – asmenys, patiriantys su stresu susijusį diskomfortą, psichologinius, psichosomatinius sutrikimus, besigydantys nuo su stresu susijusių širdies kraujagyslių ir kt. ligų.

Į projektą „Streso valdymo virtualios realybės terpėje ir streso monitoringo algoritmo sukūrimas“ įmonė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų investuos 127 tūkst. Eur. Bendra projekto išlaidų suma – 181 tūkst. Eur.

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!