Studentas ir barometras

0

Universiteto dėstytojas kreipėsi pagalbos į serą Ernestą Redfordą, Karališkosios Akademijos prezidentą ir Nobelio premijos laureatą fizikos srityje. Vieną iš savo studentų jis ketino įvertinti žemiausiu balu, o tas teigė, jog yra vertas aukščiausio. Abu – studentas ir dėstytojas – sutiko pasitikėti trečiojo, kompetetingo ir nešališko asmens sprendimu, konflikto tarpininku pasirinkdami Redfordą.

Fizikos egzamino klausimas buvo toks: ”Kaip nustatyti dangoraižio aukštį barometro pagalba?”.

Studentas atsakė: “Pririšate virvę prie barometro galo, tada nuleidžiate barometrą nuo dangoraižio viršūnės iki žemės. Virvės ilgis, plius barometro ilgis, bus lygus pastato aukščiui”.

Atsakymas buvo gan originalus ir tikrai teisingas, bet jame neatsispindėjo jokios fizikos žinios. Redfordas pasiūlė studentui atsakyti į klausimą dar kartą.

Studentas gavo šešias minutes pasiruošimui ir buvo perspėtas, jog atsakyme turėtų atsispindėti fizikos žinios. Praėjus penkioms minutėms egzamino lapas buvo vis dar tuščias. Redfordas paklausė, gal šis jau pasiduoda, o studentas atsakė, kad turi kelis atsakymus ir stengiasi apsispręsti kuris geriausias.

Suintriguotas Redforas pasiūlė jam pradėti atsakinėti žodžiu, nelaukiant šešių minučių pabaigos. Naujasis atsakymas skambėjo taip:
– Užlipate ant dangoraižio stogo, metate barometrą žemyn ir matuojate kritimo laiką, o vėliau, pasitelkę formulę, apskaičiuojate pastato aukštį.

Ginčo tarpininkas kreipėsi į universiteto dėstytoją klausdamas ar šis užskaito atsakymą. Tas linktelėjo, kad atsakymas yra patenkinamas, bet, kadangi studentas minėjo, jog turi kelis variantus, nori išgirsti ir likusius.

– Yra dar keli būdai barometro pagalba išmatuoti pastato aukštį, – tęsė studentas. – Saulėtą dieną, galite išmatuoti barometro aukštį ir jo šešėlio ilgį. Tada išmatuokite dangoraižio šešėlio ilgį ir taip, taikydami paprasčiausią aritmetinę proporciją, sužinosite pastato aukštį.
– Puiku, – tarė Redfordas. – Ar yra daugiau būdų?

– Taip. Yra labai paprastas būdas, kuris taip pat pat manau jums patiktų. Kildami pastato laiptais dedate barometrą prie sienos darydami žymas, vėliau, dauginate žymų skaičių iš barometro ilgio ir gaunate pastato aukštį. Jei norite labiau moksliško metodo, – tęsė studentas. – Tai padaryti galite pririšę trumpą virvutę prie barometro ir siūbuodami jį kaip švytuoklę pirmiausia dangoraižio pirmame aukšte, paskui – ant jo stogo. Aukštis apskaičiuojamas iš skirtumo tarp gravitacijos jėgų.

Galiausiai, – reziumavo studentas, – tarp daugelio įvairiausių būdų geriausias turbūt yra šis: imate su savimi barometrą, randate namo valdytoją ir sakote jam „Pone namo valdytojau, turiu nuostabų barometrą. Atiduodu jį jums, jei pasakysite man šio pastato aukštį“.

Tada Redfordas paklausė studento, negi jis nežino visiems įprasto šio uždavinio sprendimo būdo. Tas prisipažino, kad žino, bet pridūrė, kad jam jau koktu nuo mokyklos ir universiteto dėstytojų kurie tiesiog perša mokiniams ir studentams tradicinį įsisenėjusį mąstymo šabloną, kaip vienintelį teisingą.

Studentas buvo Nilsas Boras (Niels Bohr), danų fizikas, 1922 m. Nobelio premijos laureatas.

 

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here