moliugai

Subjurę rudens orai keičia ir mūsų nuotaiką bei gyvenimo įpročius. Tampame rimtesni, mažiau juokiamės, tingisi išeiti iš namų, rečiau susitinkame su draugais, rečiau būname lauke. Vakarais taip ir traukia jaukiai įsitaisyti prieš teliką ar paimti į rankas knyga, pasidėjus po ranka su skanių pyragėlių lėkštę ir arbatos puodelį… Artėjant Kalėdoms, kai nuo pusės dienos jau tęsiasi naktis, darosi keistai neramu, neretai nei iš šio nei iš to per širdį pereina keisti ilgesio, liūdesio, beprasmybės jausmai. Taip, atspėjote ši nuotaika – tai sena gera pažįstama – „rudens melancholija“ – o iš paskos jai seka dar labiau surūgusi jos pusseserė, praminta „žiemos slogučiu“. Gydytojai žino – spalį – lapkritį lauk naujo kasmetinio pacientų antplūdžio, kuris paprastai maksimumą pasiekia kasmet gruodžio – sausio mėnesį, o atėjus pavasariui pasibaigia.

1. Rudeninės depresijos kas tai yra?

Šiame straipsnyje kalbėsiu apie sezonines depresijas (toliau – SD), jas galima apibūdinti (pagal DSM-IV-R) kaip nuolat tuo pačiu tamsiuoju metų laiku (dažniausiai rudenį arba žiemą) pasikartojantį depresinį sutrikimą, prasidėjus šviesiam metų laikui simptomai palaipsniui išnyksta.

SD buvo žinomos jau seniai pirmieji ją minintys šaltiniai datuojami vos ne 2000 m. pr. Kristų. Pats Hipokratas pastebėjo jog rudenį kai kuriuos apnikdavusi prislėgta nuotaika ir apatija pavasarį pereidavusi į neadekvatų pakilumą ir judrumą, tiesa, jis bandė šį reiškinį aiškinti klimato kaita. Sutrikimu iš naujo susidomėta devintojo pr. a. dešimtmečio pabaigoje, kuomet buvo atlikti išsamūs tyrimai atrasti nauji specifiniai gydymo metodai.

Daugelis iš mūsų (tyrimų duomenimis iki 50% bendros populiacijos) vienaip ar kitaip išgyvena mano aukščiau aprašytus pokyčius, tačiau tik apie 3-5% atitinka klinikinius depresijos diagnozės kriterijus. Nuo 60 iki 90% pacientų yra moterys.

Mūsų smegenyse, kaip ir daugelio gyvūnų, veikia labai senas fiziologinis mechanizmas, vadinamas „biologinis laikrodis“ – t.y. smegenų kankoriežinė liauka, kuri atsakinga už įvairių ciklinių procesų organizme vyksmą, ji pasižymi jautrumu regimajai šviesai.

Ši liauka sintetina medžiagą Melatoniną – neurohormoną, atsakingą už vad. cirkadinį (dienos/nakties) ritmą. Melatonino išsiskyrimas į kraują iš esmės sutampa su tamsa, manoma, kad jis organizme sukelia „biologinę naktį“ – t.y. mieguistumą, atšalimą, mąstymo sulėtėjimą ir bendrą daugelio procesų slopinimą, bei gilų miegą. Taip pat žinoma, jog jis glaudžiai susijęs ir su Seratonino (hormono kuris palaiko gerą nuotaiką, leidžia išgyventi pasitenkinimo jausmą bei taip pat veikia miego/būdravimo ciklą, valgymo įpročius ir kt.) apykaita organizme.

Kankoriežinė liauka, trumpėjant dienai perduoda smegenims informaciją ir apie ilgojo (metų) ciklo pokyčius – šiuo atveju – ateinantį rudens/žiemos sezoną, ilgėjant – atvirkščiai. Liaukoje keičiasi Melatonino sekrecijos trukmė, tokiu būdu keičiasi ir daugelis kitų biologinių procesų organizme.

Yra daug visokių teorijų, geriausiai kol kas pasitvirtino, viena, teigianti, jog dalis žmonių turi įgimtą sutrikusią reakciją į šviesos pokyčius. Tamsaus sezono metu jiems net ir dieną užtrunka Melatonino sekrecija, o tai ir gali būti sezonininių nuotaikos sutrikimų priežastis.

Melatonino tyrimais pagrįsta visos naujos antidepresantų klasės paieška.

2. Paplitimas.

• Sezoninė depresija prasideda tuoj po rudens lygiadienio – imant trumpėti dienai, intensyvumo pikas sutampa su tamsiausiu metų laiku (pas mus – gruodžio-sausio mėn.), pietų pusrutulyje – atvirkščiai,
• Taip pat yra nustatyta, kad kuo toliau nuo pusiaujo, kuo mažiau tiesioginės saulės šviesos, tuo daugiau SD pasitaiko, ir tuo sunkiau jos pasireiškia.
• Nustatyta, jog iki lytinio brendimo, tiek berniukai, tiek ir mergaitės serga vienodai, pasiekus lytinę brandą ir per visą vaisingą moterų amžių – moterų sergamumas SD kelis kartus lenkia vyrus, vyresniame amžiuje – sergamumas vėl išsilygina.
• Manoma, jog neabejotinai ligos eigai įtakos turi moteriški hormonai. Gal būt tai dalis labai seno biologinio reprodukcinio mechanizmo, nes gamtos dėsniai lemia tai, jog pastoti moteriai geriausia vasarą, tam kad kūdikis gimtų pavasarį, kai daug maisto ir mažiau pavojų. Gali būti, jog dėl to moterys tamsiuoju metų periodu tampa piktesnės, liūdnesnės, uždaresnės ir mažiau seksualios, o atėjus pavasariui – atvirkščiai, taip gamta stengiasi pasirūpinti palikuonių sveikata. Iš tiesų – SD simptomai tai lyg žinduolių žiemos miego atgarsiai.

3. Simptomai

• Tikslią diagnozę nustatyti gali tik specialistai, tai padaryti paprastai nėra sudėtinga.
• SD metu pasireiškia simptomai, kurie būdingi ir paprastai depresijai: liūdna prislėgta nuotaika, nuolatinis jėgų, energijos neturėjimas, susidomėjimo gyvenimu stoka, socialinė izoliacija, jausmas, jog „niekas nedžiugina“, sutrikęs pasitenkinimo išgyvenimas, susilpnėjęs seksualinis potraukis, nemalonūs fiziniai pojūčiai.
• Tačiau drauge pasireiškia ir tam tikri subtilūs simptomai, vad. „atipinės vegetacinės reakcijos“. Nustatyta, jog būtent sezoninės depresijos metu drauge būna ir:
– Padidėjęs mieguistumas, ypač popietinėmis valandomis.
– Pailgėja miegas, tačiau žmogui dažnai būna jausmas, jog jis neišsimiega.
– valgymo sutrikimai – atsiranda noras valgyti daug angliavandenių turinčio maisto, o t.p. saldumynus, šokoladą, gerti daug kavos.
– Svorio padidėjimas.
– Dirglumas, susierzinimas, sunkesnis priešmenstruacinis sindromas.
– Stipresnis nenoras su niekuo bendrauti.
• Kaip ir visoms depresijoms, SD būdingi ir mąstymo pokyčiai: darosi sunkiau mąstyti, susikaupti, gali sutrikti įsiminimo procesas, ypač – regimoji atmintis. O taip pat keičiasi pats mąstymo stilius: atsiranda: „automatinės neigiamos mintys“ – žmogus visame kame, už ko tik užkliūna jo dėmesys linkęs įžvelgti tik neigiamus aspektus. „Minčių gromulavimas“ – nuolat pasikartojančios tos pačios slegiančios temos ir dalykai, kurie tarsi „užsiciklina“ sąmonėje ir trukdo konstruktyviai mąstyti, spręsti problemas bei dirbti.
• Skirtingai nuo kitų depresijų, rečiau būna kaltės, menkavertiškumo išgyvenimai, suicidinės mintys.
• Drauge gali atsirasti ir kitų psichikos sutrikimų – nervinė bulimija, panikos, nerimo, sutrikimai, paryškėja asmenybės sutrikimai, kurie praėjus SD gali taip pat praeiti.
• SD sergantys žmonės daugiau linkę į priklausomybes, tačiau rečiau žudosi.
• SD taip pat pasireiškia ir vaikams, dažniausi simptomai: pastovus nuovargis, dirglumas bei prastas pažangumas.
• Prastai besijausdami žmonės dažnai pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus, tačiau jie labai retai linkę iš karto diagnozuoti depresiją. Nustatyta, jog SD sergantiems pacientams, atliekama gerokai daugiau įvairiausių bereikalingų tyrimų, bei skiriama papildomų specialistų konsultacijų, švaistant lėšas ir laiką ir bandant nustatyti nesamus fizinius negalavimus.

ruduo

4. Gydymas

• Gydymo strategijos labai priklauso nuo ligos sunkumo, tačiau čia galioja ir bendros taisyklės. Labai svarbu padėti pacientui pamatyti, kokie jo gyvenimo įpročiai sunkina ligos eigą. Pvz.: pradėjus trumpėti dienai, pirmiausia dažnai pasireiškia bendras energijos praradimas, mieguistumas ir pablogėja nuotaika, vėliau po truputį ima stiprėti troškimas valgyti daug saldumynų ir angliavandenių turinčio maisto, tuo pat metu dauguma žmonių jau meta fizinę veiklą, kuria užsiimti buvo pradėję vasarą. Visos šios priežastys sukelia svorio augimą, o tai natūraliai kelia nepasitenkinimo, susierzinimo, savęs nuvertinimo jausmus ir dingsta noras bendrauti, atsiranda uždarumas, o patirti trūkstamą pasitenkinimą siekiama persivalgant ir t.t. Ydingas ratas užsidaro. Aptariant drauge su pacientu, svarbiausia užsibrėžti tikslą – vasaros metu suformuoti fizinio aktyvumo įpročius ir visais įmanomais būdais stengtis juos išlaikyti iki kito pavasario. Idealu, jei būtų įmanoma sportuoti atvirame ore, dienos šviesoje. Bet kokiu atveju rekomenduotina nors valandą per dieną pasivaikščioti atviroje šviesoje, įsirengti namuose tinkamą apšvietimą. Būtina aptarti ir sveikos mitybos įpročius, gal būti labai naudinga pasikonsultuoti su dietologu. Jokiu būdu stengtis nenutraukti ryšių su artimais žmonėmis, neiškristi iš įprasto socialinio konteksto. Čia galioja principas „Žmogus – žmogui vaistas“. Tiems, kas gali sau leisti – gruodžio/sausio mėn. patariama išvykti „saulėtų žiemos atostogų“, kuomet intensyvi saulės šviesos dozė gali veikti ir kaip gydymo ir kaip profilaktikos priemonė.

• Kaip minėjau, poreikis išskirti SD į atskirą kategoriją atsirado tuomet, kai buvo atrasta, jog buvimas intensyvioje šviesoje gali atstatyti sutrikusią mediatorių pusiausvyrą nervų sistemoje ir tokiu būdu žymiai palengvinti simptomus. Todėl pirmojo pasirinkimo gydymas būtų „šviesos terapija“ naudojant specialiai tam sukurtus prietaisus baltos šviesos lempas arba šviesos dėžes. Šie specialūs prietaisai gali skleisti nuo 2000 iki 10 000 lux šviesą, palyginimui – geras darbo stalo apšvietimas – apie 200 lux). Šioje šviesoje rekomenduojama būti 1-2k./d., trukmė nuo 0,5 iki 2 val., geriausia tik atsibudus, ryte. Gydymas gali trukti nuo 4-6 sav. Šaltojo metų sezono pab. Šiuo metu atrodo, jog dar geresnį efektą gali duoti vadinami aušros šviesos žadintuvai. Šie prietaisai įdomūs tuo, jog įsijungia 30-90min prieš pabundant ir laipsniškai stiprėdami skleidžia rausvą, skaidrią šviesą, panašią į saulėtekio spindulius. Žmogus tuo metu gali ramiai miegoti ir tokiu būdu sutaupoma daug laiko bei jėgų. Analogiškai kai kurie jų vakare gali simuliuoti sutemas. Gerai tinka ir lengvoms, ikiklinikinėms SD formoms bei profilaktikai.

• Psichoterapinės technikos SD metu mažai ištyrinėtos, tačiau nustatytas ryšys tarp mąstymo stiliaus pasikeitimo rudenį (neigiamų automatinių minčių, bejėgiškumo jausmo, nuolatinių pesimistinių apmąstymų atsiradimo) ir depresinės būklės sunkumo žiemą. Todėl daugelis specialistų sutaria, jog gali būti naudingos palaikomosios psichoterapijos technikos, savęs ir savo būklės supratimo ugdymas, įgūdžių performuluoti automatines neigiamas mintis formavimas bei motyvacijos nugalėti pasyvumą ir išdrįsti pačiam tapti savo gyvenimo autoriumi stiprinimas.

• Plačiausiai paplitęs, gana efektyvus (pagrįstas serotoninergine ir noradrenergine ligos patogeneze) ir lengviausiai prieinamas būdas – vartoti įvairių cheminių klasių antidepresantus. Atlikti tyrimai parodė, jog gerai tinka SSRI, NASSA, bei kai kurie TCA klasių vaistai. Nors gydymas AD efektyvumu nesiskiria nuo šviesos terapijos, tačiau jo metu dažnesni šalutiniai reiškiniai.

• Reikia paminėti, jog užsienyje sėkmingai veikia vadinamos pacientų savipagalbos grupės, kurių nariai užsiima informacijos apie SD skleidimą, bei veikia kaip aktyvūs psichoterapinių grupių dalyviai.

Aš mėgstu rudenį, gal būt dėl to, jog mano širdžiai artimos asociacijos su gyvūnais, ir patiriami cikliniai pasikeitimai, t.y. „žiemos miego periodas“ man nė kiek netrukdo. Mielai vakarus leidžiu tysodama lovoje su knyga ar žiūrėdama filmus. Turiu pati sau tokį pasiaiškinimą – ruduo, tai metas kuomet nusitrina išorinis blizgesys, nužydi gėlės, nusišeria kailis, gamtoje atrodo nelieka nieko džiuginančio, viliojančio, tačiau tai kontempliatyvus metas. Metas susitikti su senu sielos draugu – liūdesiu, metas nukreipti akis nuo išorinių prie vidinių dalykų ir daugiau skirti laiko apmąstymams. Tai kas, kad nebėra nuotaikos šėlti ir dūkti su „Chebra“, bet už tai traukia artimai susėdus drauge gerti kavą ir kalbėtis su tais, kurių pasiilgsti. Metas kurti, rašyti, pergalvoti savo tikslus ir planus, klausyti muzikos, prasideda naujas teatrų sezonas, o draugė kviečia į indiško džiazo vakarus…

Gyd. psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė / psichoterapijoscentras.lt
Email: info@psichoterapijoscentras.lt
Mob. Tel.: +370 688 42222

loading...