meile

Klausimas: Labai ilgai svarsčiau, ar Jus trukdyti su savo klausimais. Tai gan man  pačiai keistos, netikėtai užklupusios emocijos, esu labai sutrikusi. Noriu išgirsti neutralaus asmens nuomonę, pamąstymus, gal tai man padės susivokti savyje ir nustoti galvoti apie tą patį…. Taigi pradedu savo pasakojimą :)

Taip, tai pasakojimas apie jausmus jam, apie žmogų, kurio negaliu užmiršti, apie kurį pagalvojus iškart šypseną kyla veide… Bet kas keisčiausia?… Gerai pradedu viską pasakoti nuo pat pradžių…

Taigi, už lango žiema, artėja Naujųjų metų šventė, gaunu pakvietimą iš draugų atvykti į organizuojamą kaukių vakarėlį ir ilgai nesvarsčiusi sutinku ten sudalyvauti. Ir žinoma ten sutinku jį. Linksmą, šaunų vaikiną, na gerai – vyrą, nes jam jau gerokai virš 30. Prasideda bendravimas, juokeliai, lengvas flirtas, gerokai įsisiūbavus vakarėliui ir šokiams, įsisiūbavo ir platesnės šypsenos bei simpatija vienas kitam (bent jau man taip atrodė, nors gal ir baltas vynas kaltas čia). Vakarėliui pasibaigus, romantiškas pasivaikščiojimas iki mano taksi ir saldus atsisveikinimo bučinys, bei ištarti išsvajotieji žodžiai “gal galėčiau tavo tel. numerį gauti?” Kadangi vyrukas buvo išgėręs, paklausiau kodėl mano numeris jam reikalingas. Tam jis nerado atsakymo, todėl tą vakarą nedaviau savo tel. nr., su mintimi, kad atsikėlęs ryte jo paprašys mūsų bendrų draugų ir taip mes vis tiek susisieksime ir toliau bendrausime… Bet… Jis po tos, turbūt tik man vienai stebuklingos naujametinės nakties, taip ir nei vieno mūsų bendro draugo mano kontaktųnepaprašė. O ir jokiais kitais būdais manęs nesistengė ieškoti… Na, kadangi aš labai ori moteris, kartais net per daug, iniciatyvos pati tikrai nesiėmiau ir bėgant laikui netgi primiršau mūsų pažintį tą vakarą, bei mano simpatiją jam.

Laikas bėgo greit, nauji darbai, tikslai, rūpesčiai ir džiaugsmai taip ir atėjo pavasaris, ir vasara, taip pat ir ruduo pradėjo belstis į duris, ir sulaukiau vieną gražią saulėtą rudens dieną kvietimo į draugės gimtadienį. Nuvykusi ten ir vėl pamačiau jį, vos ne po metų pertraukos, kiek galėjau bandžiau neparodyti jokių emocijų, gal net šiek tiek jį ignoruoti, bet vakarėliui įsisiūbavus mes vėl kartu šokome, šypsojomės vienas kitam ir aš jo negalėjau paleisti niekur, turbūt taip džiaugiausi šia akimirka, kad vėl galiu jį matyti, su juo bendrauti, kad nieko kito aplink nemačiau.

Vakarėliui įsisiūbavus jis pakvietė mane pas save į namus, “kavos atsigerti”, aš kategoriškai atsisakiau ir išvykau namo, tą patį vakarą, jis gavo mano numerį, skambino naktį, bet aš jau miegojau, ryte atsikėlusi supratau, kad tai jo praleistas skambutis, tad visą dieną laukiau jo žinutės ar dar vieno skambučio… Bet istorija pasikartojo vėl. Jis nei karto daugiau nepaskambino, neparašė ir niekaip kitaip su manim nesusisiekė… O aš kasdien vis žiūriu į telefoną, laukdama stebuklo.. Ir jaučiu pati, kad jo nesulauksiu.

Parašiusi savo istoriją pati suprantu, kad tiesiog suaugęs laisvas vyras norėjo smagiai praleisti vakarą ir daugiau nieko, nes juk jei rimtai vyrui patiktum – jis atrastų laiko parodyti patinkančiai moteriai dėmesį, bet… Aš pati tai suprantu, bet jaučiu kažką daugiau, nemoku to paaiškinti. Mane jis traukia kaip magnetas, nors išties aš jo padoriai net nepažįstu, nemoku paaiškinti kodėl taip jaučiuosi, gal Jūs turite atsakymą?

Per tą laiką daug dėmesio sulaukiau ir iš kitų vyrų. Ir kvietimų, ir rimtesnių pasiūlymų, bet sugebu tik apie jį galvoti, laukti jo skambučio. Ar tai apskritai normalu? Galbūt man kažkoks sutrikimas ir jau reikia akis į akį su psichologu susitikti? :)

Ačiū, jei pasiryšite perskaityti ir atsakyti į mano pamišusias mintis. 
Vita (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Vita. Dėkoju už pasitikėjimą, už labai išsamų laišką. Jame daug informacijos, daug jausmų, abejonių, troškimų, nusivylimo, laukimo.

Rašai, kad negali pamiršti vyriškio, kurį, kaip aš supratau matei tik du kartus. Dabar negali „megzti“ naujų santykių, nes galvoje, mintyse ir, matyt, širdyje tik Jis.

Vita, šioje situacijoje nėra teisingo ar klaidingo sprendimo. Yra keletas prielaidų, kurias siūlau kartu pasvarstyti ir pamodeliuoti galimus veiksmus.

Pirmą variantą Tu jau „sumodeliavai“, t. y. sukūrei savo prielaidą, kad gal „… suaugęs laisvas vyras, norėjo smagiai praleisti vakarą ir daugiau nieko, nes juk jei rimtai vyrui patiktum, jis atrastų laiko parodyti patinkančiai moteriai dėmesį“. Tačiau noriu priminti, kad tai tik prielaida. Mes nežinome kaip yra iš tiesų.

Kitas variantas galėtų būti – nežiūrint to vyriškio amžiaus (rašei, kad jam virš 30), gali būti, kad jis yra labai santūrus. Moterys dažnai tikisi, kad vyrai visada pirmieji „imsis iniciatyvos“, tačiau vyrai irgi būna ir drovūs, ir nedrąsūs, jie irgi bijo atstūmimo (juk jau pirmą vakarą prašė telefono numerio ir skambino Tau kartą. Ir ar negali būti, kad Tavo neatsakytą skambutį jis priėmė kaip „ne“?).

Vita, rašai, kad nerandi sau ramybės galvodama apie jį, „kasdien vis lauki ir žiūri į telefoną, laukdama stebuklo“, taip pat rašai, kad esi ori moteris ir pati „aiškintis situacijos“ kaip ir nenorėtum…. Todėl siūlau pabandyti pasvarstyti apie dar vieną variantą….hipotetišką…. Kas būtų, jei vietoj to, kad kas dieną lauki žiūrėdama į telefoną, pati Jam paskambintum? Man įsivaizdavimu, blogiausia kas šioje vietoje galėtų būti – Jis pasakytų „ne“, o geriausia – „seniai Tavęs laukiu“. Pasvarstyk kaip jaustumeisi išgirdusi „ne“. Pabandyk įsivaizduoti kaip po to atsakymo tekėtų Tavo gyvenimas? Ar atsakymo žinojimas nuramintų, ar leistų gyventi toliau nelaukiant, nesiviliant, o gal kaip tik atimtų jaudinantį laukimą, kai dabar vis dar yra viltis…..

Žmonės yra skirtingi, o mes manome, kad jie galvoja, elgiasi ir jaučia panašiai kaip mes. Tačiau mes negalime žinoti…. kol nepaklausiame…

Miela Vita, čia tik svarstymai, fantazavimai…kaip būtų, jeigu…. Pasvarstyk ir Tu… Variantų gali būti visokių… Bet žinau viena, kad žmonės dažnai gailisi to, ko nepadarė, negu to, ką padarė.

Sėkmės!
Psichologė Jurgita Skiparienė
El. paštas: jurgita.skipi@gmail.com

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!