Sukėlė tikrą audrą: egzaminų turi nelikti

3
egzaminai
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas – griežtas: moksleiviai neturi būti egzaminuojami. Anot jo, egzaminai yra tik atminties patikrinimas stresinėje situacijoje, todėl klaidinga vadovaujantis tik šiais rezultatais priimti jaunuolius į aukštąsias mokyklas

„Viena iš mūsų veiklos prioritetinių sričių – egzaminų turi nelikti. Klausimas, ką dabartiniais brandos egzaminais tikriname? Geriausiu atveju – žinias ir šiek tiek – gebėjimus. Šiandien kalbame ir pabrėžiame tai, kad vaikų kūrybiškumas turi būti ugdomas. Kiek kūrybiškumo matome egzamine? Taip, galbūt yra kūrybiška kaip nors sugebėti išvengti egzamino, profesionaliai nusirašyti, tačiau pats egzaminas tikrai nesuteikia galimybių reikštis vaiko kūrybiškumui. Pasauliniai tyrimai rodo, kad didžiausias kūrybiškumo žlugdytojas yra bausmė, o kiekvienas vertinimas ir yra bausmė”, – įsitikinęs A. Murauskas.

Jo teigimu, būtų verta pagalvoti ir apie pažymių mokykloje atsisakymą. Tėvų forumo pirmininkas pastebi, kad pažymiai skatina konkurenciją ir trukdo bendradarbiauti.

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas – griežtas: moksleiviai neturi būti egzaminuojami. Anot jo, egzaminai yra tik atminties patikrinimas stresinėje situacijoje, todėl klaidinga vadovaujantis tik šiais rezultatais priimti jaunuolius į aukštąsias mokyklas
„Viena iš mūsų veiklos prioritetinių sričių – egzaminų turi nelikti. Klausimas, ką dabartiniais brandos egzaminais tikriname? Geriausiu atveju – žinias ir šiek tiek – gebėjimus. Šiandien kalbame ir pabrėžiame tai, kad vaikų kūrybiškumas turi būti ugdomas. Kiek kūrybiškumo matome egzamine? Taip, galbūt yra kūrybiška kaip nors sugebėti išvengti egzamino, profesionaliai nusirašyti, tačiau pats egzaminas tikrai nesuteikia galimybių reikštis vaiko kūrybiškumui. Pasauliniai tyrimai rodo, kad didžiausias kūrybiškumo žlugdytojas yra bausmė, o kiekvienas vertinimas ir yra bausmė”, – įsitikinęs A. Murauskas.
Jo teigimu, būtų verta pagalvoti ir apie pažymių mokykloje atsisakymą. Tėvų forumo pirmininkas pastebi, kad pažymiai skatina konkurenciją ir trukdo bendradarbiauti.

„Darbdaviai nori prieš save matyti kūrybiškas asmenybes, kurios geba bendradarbiauti, todėl turime galvoti, kokias sąlygas įsidarbinti moksleiviams kuriame.

Kitas svarbus dalykas – egzaminas tikrai negali būti bilietas į aukštąją mokyklą, geriausiu atveju – pasilyginimas, rodiklis, kurioje vietoje tarp visų moksleivių aš esu. Turime bėgti nuo to, ką šiandien turime. Dabartinė žinių patikrinimo sistema tikrai nepadės išugdyti kūrybišką ir savarankišką asmenybę”, – mano A. Murauskas.

Tokios jo pastabos sukėlė tikrą nepasitenkinimo audrą tarp parodos „Mokykla 2014” metu vykusios diskusijos „Kokio norime Lietuvos švietimo?” dalyvių. Švietimo įstaigų atstovai įsitikinę – egzaminai mokiniams yra naudingi ir reikalingi.

Padeda žinias patikrinti pigiai ir greitai

Nors Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė pripažino, kad dabartinė egzaminų sistema nėra tobula, yra įsitikinusi, kad tai kol kas – geriausias vaikų žinių patikrinimo būdas.

„Kuomet mes viską pradėjome lietuvinti, abitūros egzaminai buvo pavadinti brandos egzaminais, tačiau nebuvo aiškiai apibrėžta, kas yra branda, ir kaip patikrinti, kad asmuo yra brandus. Galime pasižiūrėti į kitų šalių pavyzdžius, pavyzdžiui, Amerikoje vaikai tiesiog sudeda visus savo darbus į aplanką, kuris vėliau yra įvertinamas. Tačiau norint pritaikyti tokį metodą reikėtų tam skirti daug laiko – suvienodinti užduotis moksleiviams, tų žinių vertinimą, pinigų. Aplankų vertinimas yra labai brangus metodas. Tuo tarpu egzaminas yra ir pigesnis, ir greitesnis būdas patikrinti mokinių žinias. Be to, ar vienu, ar kitu atveju, vaikai yra reitinguojami, taigi rezultatas – tas pats”, – pabrėžė S. Vingelienė.

Anot jos, pagrindinės bėdos slyti tame, kaip mes žiūrime į egzaminus. S. Vingelienė patikino, kad klaida – egzaminų bijoti ir dar nepamačius užduočių manyti, kad jos nepatikrins moksleivių sugebėjimų.

Pastebi, kad moksleiviai per daug bijo egzaminų

„Mokėjimas mokytis, planavimo įgūdžiai, šaltinių pasirinkimas – visa tai yra labai svarbu egzamine. Pavyzdžiui, dabar jau yra žinomas egzaminų tvarkaraštis. Abiturientai verkia, kad tarp matematikos ir istorijos egzaminų bus tik viena laisva dieną, esą jie nespės pasiruošti, tačiau jei moksleivis jau dabar planuoja, mokosi, darosi konspektus ir pasitiki tuo, ką išmoko, problemų dėl to kilti jam neturi”, – įsitikinusi NEC vadovė.

Ji pastebi, kad nors jau nuo 5 klasės bendrojo lavinimo mokyklose vaikai yra mokomi suvaldyti savo emocijas ir stresą, šios programos rezultatų neduoda – bent jau į egzaminus vaikai dažnai eina su baime.

„Aišku, suprantama, kad visiškai streso įveikti negalima. Bet ar tas, kuris nesusitvarko su stresu egzamino metu, gavo prastą įvertinimą, nes tądien buvo blogos nuotaikos, turėtų būti mūsų gydytojas? Aš nenorėčiau, kad mane operuotų su stresu nesusitvarkantis gydytojas”, – šyptelėjo ji.

Prisiminė praėjusių metų istorijos egzaminą

S. Vingėlienė taip pat atrėmė argumentus, kad moksleiviai besiruošdami egzaminui turi išmokti per daug informacijos. Be to, jos teigimu, žinių patikrinimas sudaro tik 30 proc. egzamino, visa kita – žinių pritaikymas ir problemų sprendimas.

„Praktiškai apie 20 proc. Užduočių egzamine mokiniui turėtų būti nematytos, tam, kad jis galėtų parodyti, kaip sugeba mąstyti. Dažniausiai žinių patikrinimo klausimai problemų nekelia, tačiau probleminiai klausimai kone visuomet visuomenėje iššaukia diskusijas. Tačiau visa tai atsigręžia į ugdymo procesą, ar aš tik sprendžiau ankstesnių egzaminų užduotis, ar aš pasiimu egzamino programą ir pasižiūriu, ko manęs klaus. Praėjusių metų egzaminas parodė, kad tikrai ne egzaminų programa vadovauja ugdymo procesui, kultūros klausimų blokas daugeliui mokinių buvo sunkioji egzamino vieta, jie nežinojo, ką atsakyti į tuos klausimus, nors programoje aiškiai buvo nurodyta, kad tai išmanyti – būtina”, – sakė S. Vingėlienė.

Ji sutiko, kad egzaminų galbūt būtų galima atsisakyti, jei visos mokyklos mokinius ruoštų vienodai, jose mokytų tokias pačias kompetencijas turinys mokytojai.

„Liūdna pripažinti, tačiau 10 vienoje ir kitoje mokykloje reiškia visiškai skirtingą mokinio žinių turėjimą. Kol kas turimu 10 mokinys tikrai ne visuomet turi pasitikėti, todėl kol kas geresnės sistemos patikrinti, kaip man sekėsi mokykloje, mes neturime”, – pripažino ji.

Išsisuks nuo vertinimo mokykloje, o kaip prisitaikys darbe?

Edukologė, privačių darželių tinklo ir pradinės mokyklos steigėja Austėja Landsbergienė pastebi, kad prie neigiamo egzaminų įvaizdžio formavimo labai stipriai prisideda ir tėvai.

„Mes, tėvai, turime psichologiškai ruošti vaikus egzaminams. Vaikas turi jo laukti, tai turi būti šventė, kurios metu jis gali pasitikrinti, ko išmoko. Negalima sudaryti įspūdžio, kad egzaminai yra kažkoks atskaitos taškas – arba toliau gyvenu, arba nebegyvenu. Juk iš tiesų yra įdomu save įsivertinti ir pamatyti kitų mokinių kontekste. Žinoma, galime šnekėti apie kitokias formas, sakyti, kad tai, ką mes turime, nėra iki galo tinkama, tačiau negalime netikrinti vaikų žinių, palikti tai savieigai. Kai su žmogumi nereflektuoji, neanalizuoji, kai jis nieko nesiekia, tuomet nebėra demokratija, tai yra anarchija”, – pastebėjo edukologė.

Jai pritarė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Jis pripažino, kad versle vertinimas yra visur ir visą laiką, todėl jei vaikų nepradėsime vertinti dar vaikystėje, jiems bus sunku prisitaikyti darbo rinkoje.

„Verslui yra svarbiausi rodikliai, todėl kiekvienas žmogus kas tam tikrą laiko tarpą yra įvertinamas, žiūrima, kaip jam sekasi, ir kiek jis yra naudingas. Jei atsisakysime vertinimo mokykloje, su tuo jis susidurs vėliau. Tikrai nepalaikau idėjos atsisakyti egzaminų, nors esu dviejų vaikų tėvas”, – sakė V. Levickis.

Egzamino metu bus galima naudotis „Google”?

Diskusijos metu nuskambėjo ir siūlymai egzaminų sistemą keisti darant ją panašią į tarptautinę bakalaureatų programą, egzaminą keisti taip, kad tai būtų ne tik žinių, bet ir įgūdžių patikrinimas. Pavyzdžiui, klausimais, kurie reikalauja konkrečių žinių turėjimo, egzamine pateikti ir probleminį klausimą, į kurį moksleivis galėtų atsakyti naudodamasis internetu ar žinynais.

Tačiau Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras tikina pastebėjęs, kad tiems mokiniams, kurie tikrai mokosi ir turi žinių, nėra jokio skirtumo, kaip tos žinios bus patikrintos ir ar bus patikrintos.

„Neturiu, ko slėpti, pats iš fizikos egzamino surinkau 78 proc. Nebuvau pats geriausias mokinys, man buvo velniškai sunku mokytis ir bakalauro programoje, tačiau besiekdamas magistro laipsnio atradau mokymosi džiaugsmą. Stropiems moksleiviams egzaminai nerūpi. Jie žino, kad tai tėra tik vienas iš darbų, kuriuos turės padaryti siekdami savo tikslo, jiems nesvarbu, gaus 50 ar 100 proc. Problemų dažniausiai kyla tiems, kurie nesimoko, tačiau tokiems, tikėtina, bet koks žinių patikrinimo būdas netiks. Pats dažnai sulaukiu tėvų, kurie burnojasi, nes dabar iš fizikos jų vaikui išeina 7-etas, nors anksčiau lankytoje mokykloje jo žinios buvo įvertintos 9-etu. Na ir kas? Koks skirtumas, tai visiškai nieko nesako. Besiruošiantiems tarptautinės fizikos olimpiadai vaikams, tiems patiems licėjininkams visai neseniai ant stalo padėjau gabalą aliuminio, vario ir cinkuotą vinį. Jie nesugebėjo pasakyti, kur koks metalas yra. Vaikai nemoka elementarių dalykų”, – atkreipė dėmesį T. Kivaras.

Rūta Pukenė
Šaltinis: delfi.lt

Dalintis:

3 COMMENTS

  1. Ne piniguose laime, tai gana skaiciuoti , ka gausit uz atlikta darba, o galvokit daugiau apie kitus, ne vien apie save, gal tuomet isnyks nemazai bedu.

  2. Kažkaip keistai atrodo egzaminų naikinimas. Žinių patikrinimas prieš stojant į aukštąsias mokyklas – gerai. Kokias žinias tikrina ir ko nori pasiekti gyvenime jaunuoliai tikrai turi teisę rinktis. Gal būt tik reikėtų įvertinti kad per paskutinius mokslo metus net ir profiliuotai mokantis jaunuolių gyvenimui neparuosia. Neduoda galimybės susipažinti su tuo kas laukia ateityje. Pripažinkime kad daugelis stojom žinodami kokį titulą norime turėti savo darbo sutartyje, net neisivaizduodami ką reikės daryti ir kokių žinių reikės darbo rezultatams pasiekti.

  3. Ar galima vertinti kitą 90-čia balų, kai pats surinkai 60? Ar gali užduotis sudarinėti 50-kininkas, kai sprendžia potencialus 100-tukininkas? Ne. Nes užduotys kuriamos komisijose bendru sutarimu ir priimamos kolektyviniu nuterimu? Tai kodėl akcentuojamas individualumas egzamine, kai gyvenime praktiškai pasiteisina – kolektyviškumas ir gebėjimas dirbti komandoje teamworku?

    Kokia brandos egzamino prasmė? Žinių įvertinimas? Švietimo įstaigos efektyvumo įvertinimas? O ką materialaus suteikia žinių įvertinimas? O nepritaikomų žinių įvertinimas?

    Atskirai reikia nusilenkti tiems žmogiukams, kuriems būtent egzaminų rezultatai padeda kasdien darbe, moksle, o ne geras mokytojas, dėstytojas savu laiku atskleidęs išskirtinius įgūdžius ir gabumus, ir suteikęs įkvėpimo.
    Deja, nors ne kiekvienas gali būti mokytoju dėl psichinio krūvio, bet egzaminavimo sistema leidžia tokiu dirbti.

    Patikėkite, jeigu egzaminavimo naštą perkeltumėte feisbukui ar kitai kietai kompanijai, būtų pasvertas ne tik kiekvieno individo žinių gilumas bet ir ekonominis naudingumas, ir polinkiai, interesai, stipriosios silpnosios pusės, gabumai, tikslai ir t.t.t.t.t.. Jug priimant į darbą darbdavys dabar tikrina ne tik NEC atestatą (kartais net netikrina), bet ir FB profilį :)

    Paklauskim kiekvieno emigruojančio, ką jam suteikė žinių įvertinimas. Apart paskutinio galutinio fatališko tikslo baigties – EGZAMINO baubo dėl kurio verta stengtis ir save laužti psichiškai. Bijok egzamino – neišlaikysi, neįstosi, neuždirbsi, negausi. Giminės išjuoks, draugai nusisuks. O realiai.
    Realiai įstoti galima už pinigus. Didesnė alga ne pas tą, kuris geriausiai mokėsi ir taip be galo.
    Egzaminas lyg ir turėtų pasverti teisingumo-teisybės kriterijus. Fatališka, kad jis baigiasi. Ir viskas. Baimė turi dingti. Po egzo laukia jug – nauja pradžia, naujas startas, naujas gyvenimo etapas, KOKYBIŠKAI kitoks gyvenimo etapas, visiškas Reboot. Tad kodėl į naująjį etapą taip svarbu pereiti skiepijant baimę ir ugdant nepilnavertiškumą savimi? Jug reikia ruoštis naujam gyvenimo epizodui, o ne egzamino fatališkai baigčiai, kai užduotys neretai būna net ne tų mokymosi programų, kas prilygsta sėkmės loterijai – nežinai, nežinai, ką gausi, ir kam tą privalu žinoti pirmoje vietoje?

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here