Sunku, kai šneki, o tavęs nesupranta net brangus žmogus

2
Olympic National Park, Washington State, USA --- A lone woman standing on the end of a large driftwood log above a beach on the Pacific ocean, Rialto Beach Olympic national Park coastal strip, Washington, USA. --- Image by © Tim McGuire/Corbis
Foto: © Tim McGuire/Corbis

Klausimas: Iš tikrųjų net ir nežinau nuo ko pradėti. Neturiu su kuo pasikalbėti, išsipasakoti. Gyvenu užsienyje su vyru ir  pusantrų metų sūneliu, tačiau jaučiuosi viena. Kuo toliau, tuo labiau mūsų santykiai šlyja. Daug baramės, paskutiniu metu kartais net iki rankos pakėlimų… Tos dienos, kai sutariam, iš tikrųjų yra nuostabios. Deja, jų vis mažėja. Kaip ir yra dėl ko gyventi,  tačiau jau nebegaliu, norėtųsi tiesiog dingti nuo žemės paviršiaus…  Sunku, kai šneki, o tavęs nesupranta net brangus žmogus.

Visada lieki kalta, nesuprasta. O dėl to patampa dar sunkiau, dar  labiau spaudžia širdį, liejasi ašaros, ištinka pykčio, isterijos priepuoliai…  Vis pagalvoju apie skyrybas, tačiau tuo pačiu gąsdina, kad gal tai tiesiog lengviausias kelias  nuo visko pabėgti… Gal iš tikrųjų problema manyje? Gal iš tikrųjų aš kalta dėl visų nesutarimų? Sunkiausia, kad neturiu  kam pasipasakoti… Nieks nesupras…  Kaip man išspręsti šią  problemą? Ką man daryti? Padėkit prašau…

Su pagarba,
Ugnė (vardas pakeistas)

Atsakymas: Rašote, kad nežinote nuo pradėti, bet jau žengėte pirmą ir labai svarbų žingsnį – kreipėtės pagalbos. Tai rodo, kad suprantate problemą ir norite ją išspręsti.

Laiške tik bendrais bruožais aprašėte situaciją, tad sunku įžvelgti tikrąsias susiklosčiusios padėties priežastis, tačiau bendra laiško nuotaika sako, kad jaučiatės nesuprasta artimo žmogaus ir tai Jus skaudina. Nepakeliamai sunku jausti vienatvę dviese, kuomet beldiesi, o durų taip niekas ir neatidaro.

Rašote, kad neturite kam pasipasakoti, tuomet skirkite laiko sau ir nuoširdžiai pasikalbėkite su savimi, klausykite vidinio balso, intuicijos, stebėkite kokie jausmai užlieja, mąstant apie santykius su vyru, apie savo pačios svajones, ateitį. Užduokite sau klausimus ir atsakykite į juos. Rekomenduočiau klausimus ir atsakymus užrašyti ant popieriaus, tuomet matysite kur yra neatitikimai. Pavyzdžiui: „ Aš visuomet norėjau santykių, kuriuose vyras ir moteris dalintųsi vienas su kitu jausmais, išgyvenimais, mintimis, svajonėmis. Ar šiandien aš tai turiu? Ar apskritai kada nors tai buvo? O gal visą laiką tik apgaudinėjau save?“ Blogiausia, ką galite padaryti, tai kaltinti save. Jūs dėl nieko nekalta ir niekas kitas nekaltas. Kaltė, tai kai ką nors padarai tyčia ar dėl neatsargumo. Pagalvokite, ar tai gali galioti kalbant apie santykius, meilę, jausmus? Neįmanoma tyčia ar dėl neatsargumo mylėti arba nemylėti.

Jūsų gyvenime turėjo vykti kažkokie pokyčiai, kas ir galėjo paveikti santykius, iššaukti konfliktus. Panašu, kad tie pokyčiai ištiko Jūsų vyrą. Gali būti išoriniai pokyčiai, tokie kaip: vaiko gimimas, finansinės padėties pasikeitimas, gyvenamosios vietos pakeitimas, darbo netekimas ir pan., šiuos pokyčius įveikti visai nesunku, tik reikia abiem pusėms šnekėtis apie susidariusią situaciją. Dažniausiai jie būna laikini ir įveikiami bendromis jėgomis. Kiti gi pokyčiai – vidiniai. Naujai užgimę jausmai, svajonių, lūkesčių neišsipildymas ir pan., jie sprendžiasi sunkiau, nes priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo žmogaus vidinių sprendimų ir apsisprendimų. Neįmanoma pakeisti kito žmogaus, keistis galite tik Jūs. Galite ir „ant blakstienų“ atsistoti, tačiau jei kitas žmogus nebenorės to matyti, nepriversite.

Siūlyčiau Jums šiek tiek sustoti. Pakeiskite savo elgesį. Žinau, kad sunku, bet pabandyti verta. Jei neprisibeldžiate, tai kurį laiką ir nesibelskite. Turite vaiką, koncentruokite dėmesį į jį, užsiimkite kokia nors širdžiai miela veikla: skaitykite, gaminkite, siuvinėkite, sportuokite. Susiraskite bendraminčių, kitų lietuvių mamų, bendraukite, džiaukitės gyvenimu pati, dėl savęs. Niekas Jūsų nepadarys laiminga, tik Jūs pati, atradusi save, galite tokia tapti, o tuomet ir antroji pusė ims vertinti ir gerbti. Neskubėkite skirtis, šnekėkitės su vyru, tik taip galima pralaužti užtvankas. Kai jau viską išbandysite, tuomet ir spręskite dėl ateities. Taip pat, rekomenduočiau kreiptis į vietinį psichologą. Sėkmės Jums ir daug saulėtų dienų.
.
Psichologė
Jurgita Kuzmickaitė Pedersen
www.sospsichologas.lt
.
Emocinė parama internetu
rvpl.lt
krizesiveikimas.lt
psyvirtual.lt (esantiems užsienyje)
vaikulinija.lt
jaunimolinija.lt
paklausk.kpsc.lt
moteriai.lt
.
Taip pat galima rasti skype konsultuojančių specialistų ir čia >>

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Rutina, nuobodulys, savęs realizavimo trūkumas, pašliję santykiai su vyru – štai kur manau pagrindinės “šaknys”. Galbūt pamiršote save, nebesijaučiate moterimi, o tik mama, namų šeimininkė ir žmona. Pabandykite rasti savo veiklos, kuri teikti Jums malonumo, džiaugsmo (nesusijusios su šeima). Pabandykite nuveikti tai, ko jau seniai norėjote, bet vis dar nepadarote. Pradėkite būti moterimi. :)

  2. Truksta prasiblaskymo. Pradek uzsiimt kokia nors veikla, si problema labai paplitusi siais laikais. Zmones gyvena taip lyg laikas neegzistuotu. Nepamirsk kad gyveni pirma ir paskutini karta.

Komentuoti: Sandra Cancel reply

Please enter your comment!
Please enter your name here