Sunku pakelti
5 (2)

Iliustracija: Sean Stratton / Unsplash

Viename kaime gyveno žmogus, laikomas didžiausiu to meto galiūnu. Jo raumenų jėgai niekas negalėjo prilygti. Tik jis vienas gebėjo plikomis rankomis suvaldyti į priešingas puses besiveržiančius bulius ir kilnoti niekam nepakeliamus daiktus.

Vieną dieną nustebę gyventojai pamatė savo didvyrį turgaus aikštėje putojantį iš pykčio. Svetimšalis pasiteiravo, kodėl garsusis stipruolis neteko savitvardos.

– Ak, jis supyko dėl pastabos, kuri jį, matyt, įžeidė, – atsakė žmonės.

„Labai keista, – pamanė svetimšalis, – kad toks stiprus vyras, kilnojantis sunkiausius daiktus, nesugeba pakelti nedraugiško žodžio.“

Silpni griauna, stiprūs – kuria.

Pagal Norbert Lechleitner (2000). „Sielos sparnai“. Vilnius: Vyturys. , 96 p.

Įvertinkite!
[Balsavo: 2 Vidurkis: 5]

3 Responses

  1. Tomas parašė:

    Žodis žeidžia skaudžiausiai. Įsipjovus į pirštą, kraujas greitai nustoja bėgti ir randas užgyja, bet atmintis įvairių užgaulionių lydi mus visą gyvenimą – užgalūs žodžiai gali net saulę užtemdyti http://arthiker.wordpress.com/2013/09/18/school-of-being-together/

    • Ruta parašė:

      Pritarciau

    • Marius parašė:

      Todel ir reikia rupintis ne tik kunu, bet ir siela. Zmogaus stiprybe parodo ne jo raumenu apimtis, o tai kaip jis atlaiko gyvenimiskus sunkumus, kitais zodziai – psichologinius spaudimus.

Komentuoti: Ruta Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.