Sunkumai, su kuriais galite susidurti medituodami ir pasiūlymai, kaip juos įveikti0 (0)
Daug yra rašoma apie meditacijos privalumus, naudą, apie tai, kaip pradėti medituoti, kaip tai daryti, bet labai nedaug apie tai, su kokiais sunkumais galite susidurti medituodami. Nusprendžiau apie tai parašyti, nes dažnai žmonės galvoja, kad medituoti yra paprasta, kad sunkiausias dalykas, kurį reikia padaryti, tai rasti tam laiko. Jokiu būdu nenoriu to paneigti, tačiau, tai tik pirmas sunkiausias dalykas kelyje.
Meditacija yra puikus įrankis, norint gyventi sąmoningai, tačiau tai nėra burtas. Vargu ar akimirksniu jums pagerės, galbūt praktikai reiks skirti ne vienus metus, kad ji iš tikrųjų persmelktų gyvenimą ir jame įsitvirtintų. Tačiau tai įrankis, kurį įvaldę savo rankose turėsite kai ką nuostabaus! Jūsų gyvenimas nušvis sąmoningumo šviesa ir nebegalėsite nematyti tų dalykų, kurie dabar jums nepasiekiami.
Medituodami susidursite su įvairiais sunkumais. Sunkumai yra neatsiejama praktikos dalis. Svarbu jų nevengti ir jais pasinaudoti. Mokymasis medituoti nėra lengvas, kartais nėra malonus procesas, todėl noriu aprašyti dažniausiai patiriamus sunkumus, su kuriais anksčiau ar vėliau susidursite.
Fizinis skausmas
Dauguma žmonių nemėgsta skausmo, tačiau vienokiu ar kitokiu būdu jį patiriame visi. Neišvengiamai susidursite su skausmu ir per meditaciją.
Susidūrę su skausmu žmonės iš karto reaguoja, siekia kažką padaryti, pakeisti, kaip įmanoma greičiau pašalinti skausmą ir jo išvengti ateityje (dažniausiai žmonės taip reaguoja į viską, kas yra nors kiek nemalonu).
Kartais skausmas iš tikrųjų kyla dėl fizinės būklės, todėl pradžioje svarbu pasirūpinti savo sveikata. Dar viena skausmo priežastis yra netinkama sėdėsena, nepatogi padėtis. Todėl kiek įmanoma pasirūpinkite savo komfortu. Jeigu reikia, prieš meditaciją galite atlikti tempimo pratimų, prajudinti sąnarius, sušildyti kūną, kad jis lengviau atsipalaiduotų. Stebėkite, kad nugara būtų tiesi, galva nenusvirusi į priekį, visas kūnas atpalaiduotas. Galite įsivaizduoti, jog prie jūsų viršugalvio yra pritvirtintas siūlas, kuris po truputį jus tiesindamas traukia į viršų, o visas kūnas kabo atpalaiduotas ant tiesaus stuburo, tarsi ant pakabos.
Visais kitais atvejais, kai skausmas atsiranda meditacijos metu, tiesiog stebėkite jį, kaip ir bet kokį kitą koncentracijos objektą, stebėkite jį be vertinimo, smalsiai, kaip energijos darinį, nieko daugiau. Nemėginkite jo nustumti ir panaikinti, tiesiog sąmoningai stebėkite. Paprastai, tokio pobūdžio skausmas akimirksniu praeina pasibaigus meditacijai.
Nutirpstančios kojos
Kojų tirpimo neišvengsite, kai kam, praktikuojant, kojų tirpimas mažėja, kai kas tiesiog prie jo pripranta ir taip stipriai nereaguoja į jį kaip anksčiau. Stebėkite kojų tirpimą, kaip bet kokį kitą pojūtį, be vertinimo, nesiekdami jo panaikinti ar sumažinti. Tiesiog stebėkite pojūtį. Tirpimas, kaip ir bet kuris kitas pojūtis turi pradžią ir pabaigą, jis ateina ir praeina, nėra ko bijoti. Kokių tirpimas nėra pavojingas. Gali būti nemalonu, tačiau atsipalaiduokite ir tiesiog stebėkite.
Keisti pojūčiai
Medituojant ir atsipalaidavus nervų sistemai, galite pajusti įvairių pojūčių, galite pajusti tai, ko anksčiau nejutote. Nėra ko nerimauti. Pojūčiai yra tik pojūčiai, jums nieko negali atsitikti, tiesiog pradėjote stipriau jausti ir pastebėti. Tai nereiškia, kad atsirado tai, ko anksčiau nebuvo, jūs tiesiog negalėjote anksčiau to pastebėti. Kiekvieną akimirką mūsų kūnuose yra daugybė pojūčių, tiesiog esame išmokę jų nepastebėti, nekreipti į juos dėmesio. Meditacijos metu mes sugrąžiname dėmesį į save ir savo kūną ir pradedame „girdėti“ ką jis kalba. Stebėkite pojūčius be jokio vertinimo, nešališkai, neįsitraukdami.
Mieguistumas
Medituodami galite pajusti, kad ima miegas, pradeda žiovauti. Jeigu medituojate ryte atkreipkite dėmesį ar pakankamai išsimiegojote, jeigu vakare – ar nesate per daug pavargę po darbo dienos. Pasirūpinkite savo fiziniais poreikiais. Gali būti, kad ką tik labai sočiai pavalgėt, todėl geriau medituoti praėjus bent valandai po valgio.
Kitu atveju tiesiog stebėkite mieguistumo būseną, stebėkite kokios tampa jūsų mintys, kokie pojūčiai yra kūne tuo metu, viską dėmesingai stebėkite. Mieguistumo būsena yra priešinga dėmesingam įsisąmoninimui, todėl pradėjus akylai stebėti, tai kas vyksta, mieguistumas išsisklaidys.
Jeigu jaučiatės labai mieguistas pamėginkite giliai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą kiek tik galit ir iš lėto iškvėpti. Atlikite šį pratimą tol, kol pajusite kūne pagyvėjimą, o tada grįžkite prie įprasto natūralaus kvėpavimo.
Negebėjimas koncentruotis
Negebėjimas susikoncentruoti pasitaiko visiems. Neišvengiamai su tuo susidursite. Tai nieko baisaus. Įsisąmoninimu grįstos meditacijos tikslas nėra ištuštinti protą, jos tikslas yra įsisąmoninti, kas vyksta mūsų viduje. Pastebėti minčių gausą arba jų nebuvimą, pastebėti, kas mus šiandien neramina, kas užima mūsų mintis.
Mintys nuolat kils, to neišvengsime, tai, ką galime padaryti, tai vis grąžinti savo dėmesį prie stebimo objekto, pavyzdžiui, kvėpavimo ir pasidžiaugti, jog pastebėjome nuklydusį dėmesį bei jį sugrąžinome.
Jeigu itin daug blaškotės galite pradėti skaičiuoti savo įkvėpimus ir iškvėpimus, pavyzdžiui, įkvėpiu 1, iškvėpiu 1, įkvėpiu 2, iškvėpiu 2,… taip tęsti iki 5 ir vėl pradėti iš naujo. Galime tiesiog mintyse sakyti įkvėpiu… iškvėpiu… Galite uždėti ranką sau ant pilvo ir su ranka justi savo įkvėpimus ir iškvėpimus. Tai darome tol, kol pajusime, jog jau lengviau nulaikyti dėmesį.
Nuobodulys
Kas gali būti nuobodžiau, nei valandą sėdėti nejudant ir stebėti savo kvėpavimą? Visi susiduria su nuoboduliu medituodami, tai įvyksta dažniausiai tada, kai prarandate dėmesingumą ir nebestebite sąmoningai.
Tada, kai pradedate galvoti, aš žinau koks yra mano kvėpavimas, jis visada toks pats, nieks jame nesikeičia, aš žinau visus pojūčius, kurie vyksta įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Tai nebėra dėmesingas įsisąmoninimas. Nemanykite, kad jau žinote viską apie kvėpavimą, jeigu pradedate taip manyti – įsąvokinate procesą. Nebestebite gyvos tikrovės. Kai esate sąmoningas ir atidus kvėpavimui ar bet kuriam kitam procesui, jis niekada nėra nuobodus.
Kitas būdas yra tyrinėti nuobodulį. Pažvelkite į jį naujai, lyg tai būtų kažkas, ką pastebite pirmą kartą. Kur jis atsiranda? Kaip jis veikia jūsų mąstymo procesą? Kokius jausmus sukelia? Ar jaučiate nuobodulį savo kūne fiziniu pavidalu? Ką norisi daryti, kai yra nuobodu? Kokiomis mintimis ir idėjomis jis reiškiasi?
Baimė
Baimė meditacijos metu gali kilti be jokio pastebimo pagrindo. Baimė yra įprastas reiškinys ir gali būti kelios jos priežastys. Meditacijos metu, į sąmonę gali iškilti kažkas, kas buvo seniai nuslopinta, tai gali būti jausmas, prisiminimas, kažkoks nemalonus įvykis, kurį visiškai buvote pamiršę. Tiesiog leiskite sau stebėti ir nebėgti nuo to, ką seniai užslopinote. Praeitis niekaip negali jums pakenkti, nes tai kas buvo praeityje, jau praėjo ir jūs tai jau išgyvenote. Gali būti, kad medituodami susidursite su nežinomybės baime. Tai yra labai svarbus momentas! Tuo metu, kai susitinkate su nežinomybe, jūs griaunate iliuzijos sieną, kuria nuolatos stengėtės paaiškinti sau gyvenimą ir apsisaugoti nuo tikrovės. Dabar ketinate pasižiūrėti tiesai į akis ir tai žinoma baugina! Bet juk to ir siekiate! Dar viena, dažnai pasitaikanti galimybė, dėl kurios jaučiate baimę gali būti, tai, jog patys ją sukuriate. Tai gali nutikti dėl silpno įgūdžio koncentruotis. Gali būti, kad medituodami stengiatės tirti viską, kas iškyla, o kai iškyla gąsdinanti fantazija pradedate ją stebėti, o paskui nejučiomis taip įsitraukiate, jog pradedate ją kurti ir joje dalyvauti. Vienintelis būdas to išvengti yra dėmesingumas. Stebėkite savo baimę, stebėkite, kaip ji kyla, stebėkite, ką jaučiate kūne, tegu pojūčiai lieka tiesiog pojūčiais, vaizdiniai tiesiog vaizdiniais, fantazijos tegu ir lieka fantazijomis. Stebėkite, bet nepridėkite prie stebimų reiškinių kažko daugiau, nei yra. Nemėginkite jų nustumti ar prie jų prisirišti. Žiūrėkite į tą situaciją smalsiai, nesistenkite su ja kovoti, ar slopinti prisiminimų, jausmų ar fantazijų. Išlipkite iš sraunios upės ir stebėkite ją iš šono, ji negali jums niekaip pakenkti. Tai tik atsiminimas. Tai tik fantazija. Tai tik baimė.
Per didelės pastangos
Meditacijos naujokai dažnai trokšta rezultatų. Jie kupini didžiulių, perdėtų lūkesčių. Vos tik pradėję medituoti, tikisi neįtikėtinų pasiekimų tiesiog akimirksniu. Ir taip labai įsitempia.
Būna, kad pradeda save kaltinti ir bausti už tai, kad nepavyksta koncentruotis, už tai, kad dėmesys klaidžioja, už tai, kad galvoje pilna minčių, už tai, kad kūnas įsitempęs ir nepavyksta atsipalaiduoti. Bara ir kaltina save už tai, kad praleido meditaciją, kad tingėjo medituoti, nusivilia savimi, jeigu meditacijos metu nepavyksta patirti kažko malonaus.
Dėl to labai stengiasi iš visų jėgų, daro tai niūriai ir rimtu veidu. Natūralu, kad tokiu būdu jie mažai ką pasiekia ir nusprendžia, jog meditacija ne jam.
Patyrę medituotojai gali su šypsena ir susidomėjimu priimti net ir pačius nemaloniausius jausmus, gali nusišypsoti nutirpusioms kojoms ar nugaros skausmui, atvirai ir su atsipalaidavimu pasitikti baimę, pyktį ar kitą nemalonų jausmą. Nes jie jau žino, jog tai tik laikini dalykai, kurie iškyla ir praeina. Nėra ko prie jų prisirišti ir sielotis, jog taip nutiko! Dėmesys nuklydo – o kaip įdomu! Iškilo kažkoks stiprus jausmas – patyrinėkime! Visą laiką sėdėjau ir galvojau – kada gi šiandien baigsis meditacija – galima ir pasijuokti iš savęs, koks aš visgi netobulas medituotojas!
Atsipalaiduokite, nustokite prakaituoti ir kautis, tiesiog mėgaukitės patirdami gyvą sąmoningumą, net jeigu pradžioje, tai bus tik kelios akimirkos visos praktikos metu! Tiesiog leiskite jas sau patirti!
Nusivylimas
Labai dažnai, kai medituotojai išsikelia jau nerealių lūkesčių – patiria nusivylimą. Per dideli lūkesčiai sukelia įtampą. Jeigu stengiatės visos meditacijos metu išlaikyti budrų dėmesį ir jums nepavyksta. Galite jaustis jog susimovėte. Iš šios būsenos labai paprasta išeiti. Tiesiog pradėkite stebėti savo nesėkmės jausmą, stebėkite savo nusivylimą, tiesiog tokį, kokį dabar jaučiate. Nieko prie jo nepridėkite, nereikia užkrauti papildomų prasmių, reikšmių ir paaiškinimų. Tiesiog stebėkite savo nusivylimą ir tokiu būdu atkurkite savo dėmesingumą.
Pasipriešinimas meditacijai
Su pasipriešinimu medituoti susiduria kiekvienas. Ir tikrai nieko baisaus yra praleisti vieną meditacijos dieną, tačiau būkite atsargūs, nes tai gali tapti įpročiu. Bet kuriuo atveju geriau įveikti pasipriešinimą, kuris po kelių ar keliolikos minučių vis tiek išgaruos. Atsisėskite ir tiesiog stebėkite savo pasipriešinimą.
Jeigu pasipriešinimas meditacijai yra įprastas jūsų praktikos bruožas, tada galite įtarti kažkokią esminę jūsų nuostatos klaidą. Meditacija – tai ne tam tikra poza atliekamas ritualas. Tai ne skausmingas pratimas ar primesto nuobodulio tarpsnis. Ir ne niūri iškilminga prievolė.
Meditacija – tai sąmoningumo pratybos. Tai naujas matymo būdas ir savotiškas žaidimas. Meditacija – jūsų draugė. Imkite ją tokia laikyti, ir pasipriešinimas išgaruos, kaip dūmas vėjyje.
Svarbu išmokti pasitikti ne tokius malonius būties aspektus. Mūsų, kaip medituotojų užduotis yra išmokti būti kantriems su savimi, matyti save nešališkai, su visais savo sielvartais ir silpnybėmis. Išmokime būti sau atlaidūs. Tai, kad vengiame nemalonumo, ilgainiui padaro tik meškos paslaugą mums patiems.
Paruošta remiantis Bhante Gunaratana „Sąmoningumo meditacija: paprastai ir aiškiai“
Evelina Vasiljeva
Psichologė, geštalto psichoterapijos praktikė, meditacijos mokytoja
Kviečiame registruotis į meditacijos ir savęs pažinimo kursą Kaune nuo lapkričio 11 d.
Daugiau informacijos apie kursą:
https://www.facebook.com/events/711765679243902/
Registracija:
tel. 869911367
el.p. evelinavasiljeva@gmail.com