darbas
Foto: Dustin Lee

Jau nebeprisimenu šaltinio, kuriame kadaise perskaičiau, jog viename darbe tikslinga darbuotis ne ilgiau kaip 7 metus. Šio teiginio teisingumas buvo grindžiamas tuo, kad pirmuosius trejus ketverius metus žmogus mokosi, ir tik penktaisiais pasiekia savo efektyvumo maksimumą. Šeštais septintais metais darbas tampa nuobodžiai įprastu, krenta susidomėjimas, ir jei žmogus neieškos naujos srities savo sugebėjimų panaudojimui, jis ims regresuoti. Jei ne kaip darbuotojas, tai kaip žmogus, užsiknisęs rutinoje.

O štai kitas pastebėjimas. Psichologas Andersas Eriksonas, tyrinėdamas pianistų meistriškumą, nustatė, kad tokį aukštą meistriškumo lygį, kurį jau galima pavadinti genialumu, žmogus pasiekia tik po 10 tūkstančių valandų praktikos. Beje, šią išvadą vėliau patvirtino ir neurologas D. Levitinas, teigdamas, kad meistriškumas, atitinkantis pasaulinės klasės eksperto lygį, pasiekiamas daugmaž 10 000 darbo valandų dėka. Jo žodžiais, „kad ir ką imtum tyrinėti – kompozitorius, dailininkus, fotoreporterius, ekonomistus, juristus, rašytojus, greitojo čiuožimo sportininkus, pianistus ir taip toliau, – šis skaičius kartojasi neįtikėtinu reguliarumu.“

Na, gerai, imkim ir paskaičiuokim. Jei žmogus pasišvęstų kokiai tai veiklai 6 val. per dieną 5 dienas per savaitę, tai reikiamą darbo valandų skaičių pasiektų maždaug per septynerius metus. Iš tiesų tai žinome, kad pakankamai daug žmonių vienoje darbovietėje ir net toje pačioje pareigybėje išdirba septynis, dešimt ar net daugiau metų, tačiau geriausiu atveju tampa profesionalais. Genialūs savo darbo ekspertai sutinkami itin retai.

Kodėl tokia tikrovė? Nejaugi mokslininkai suklydo? Arba jie tyrinėjo kažkokius išskirtinius žmones? Žinoma, jie stebėjo žmones, kurie buvo pasišventę savo mėgstamai veiklai, kai paprastas samdomas darbuotojas net ir darbo metu toli gražu ne visą laiką skiria pasirinktai krypčiai, nes turi vykdyti įvairius vadovo nurodymus, kapstosi rutininiuose reikaluose ar tiesiog „stumia laiką“.

Be to nemažiau svarbų vaidmenį išdirbamam valandų skaičiui turi tai, kad žmogui patinka jo vykdoma veikla. Tik tada jis dirba su pasitenkinimu, negailėdamas savęs ir savo laiko, su įkvėpimu, sąmoningai siekdamas tobulinti įgūdžius, įgyti meistriškumą. Jokia išorinė motyvacija nepriverstų jo pasišvęsti darbui visa esybe taip, kad net po septynerių metų jam vis dar būtų įdomu. Tik toks darbas gali jį įkvėpti ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet ir naujiems atradimams, kūrybiškumui.

Tokiu būdu straipsnio pradžioje pateiktas patarimas neužsisėdėti viename darbe yra skiriamas tiems, kurie dar nerado savo mėgstamo darbo. Jei veikla ima tapti rutina, jei nebesinori toliau tobulėti, ieškokite kitos srities, gal net nepanašios į ankstesniąją. Genijų labai mažai ne todėl, kad jie turi kažkokį įgimtą ypatingą sugebėjimą, o todėl, kad dauguma žmonių nesurado tokios veiklos, kuria jie degtų ir kurioje galėtų geriausiai save realizuoti.

Padėti surasti mėgstamą darbą gali nuoširdūs atsakymai į paprastus ir kartu nepaprastus du klausimus:
1. Ką norėčiau daryti, jei nebijočiau, kad man gali nepasisekti?
2. Ką norėčiau veikti, jei už galimybę tai daryti man net tektų primokėti?

Jei dar neradote tokio darbo, ieškokite. Žmogus darbe praleidžia maždaug trečdalį savo gyvenimo, todėl svarbu, ką jums reiškia jūsų veikla. Atradus mėgstamą darbą, neprailgs tie 10 tūkstančių valandų, kurių dėka pasiekiamas aukščiausio lygio meistriškumas. Čia vėl prisiminsiu A. Eriksoną, kuris pastebėjo, jog visi genijai be išimties dirbo kur kas daugiau už aplinkinius. Beje, aukščiausio lygio konkrečioje veikloje pasiekimas padaro žmogų ne tik genialiu toje srityje, bet ir sudaro puikias sąlygas jo finansinei gerovei. Natūralu, kad geriausiam meistrui už geriausiai padaromą darbą yra mokami geri ir labai geri pinigai.

Todėl neieškokite laisvų verslo nišų, gerai apmokamų darbo vietų ar perspektyvių krypčių. Geriau suraskite savo mėgstamą darbą ir tapkite šioje srityje genijum. Tada būsit pats sau šeimininku ir pats kursite savo veikloje norimas tendencijas. Žodžiu, darysite tai, kas patinka, ir jums nereikės dirbti įprasta šio žodžio prasme. Rezultatas vertas pastangų!

Linga Švanienė
Sertifikuota integralinio neuroprogramavimo konsultantė
„Inovacinių psichotechnologijų instituto“ specialistė
www.neurokodas.lt

loading...