Svarbiausia, ką turite žinoti apie intelektą

9

intelektasĮprasta manyti, kad piešimui reikia vienų gabumų, o matematikai kitų, žaidimas šachmatais yra viena, o politinė kova – visai kas kita. Tai atrodo gana akivaizdu ir neabejotina. Deja, tas akivaizdumas yra klaidinantis.

Visas savo problemas žmogus sprendžia vienu ir tuo pačiu būdu.

Kokia tai problema ar užduotis yra visai nesvarbu. Tai gali būti teoremos įrodymas, paveikslo piešimas, automobilio konstravimas, reklamos kūrimas, flirtavimas ar politinės partijos steigimas.

Užduotis gali būti bet kokia. Sprendimo būdas – vienas ir tas pats! Kinta tik naudojami įrankiai. Dailininkas laiko teptuką, konstruktorius – liniuotę, o šachmatininkas – pėstininką. Tik todėl pradžioje gali pasirodyti, kad jie daro skirtingus dalykus.

Jie daro vieną ir tą patį – jie galvoja tam tikru būdu. Kitaip tariant, pasitelkia intelektą. Tie, kam sekasi, atrado būdą mąstyti teisingai.

Visi likę – mąsto neteisingai. Todėl jie negali nieko nauja sugalvoti, išrasti, sukurti, nupiešti, sukonstruot ar pašokti.

Jie gali būti sėkmingi, bet tik su viena sąlyga: kažkas jiems turi duoti receptą, kaip tai padaryti.

Teisingas mąstymo būdas labai primena važiavimą dviračiu. Kol nemokate važiuoti, lygsvaros laikymas, riedant ant dviejų ratų, atrodo sunkiai suvokiamas dalykas, o kai išmokstate – viskas vyksta tarsi savaime.

Taip ir mąstant. Pradžioje teisingo (efektyvaus) mąstymo metodas atrodo gana keistas, sunku suprasti, kaip išvis galima sukurti kažką naują tokiu keistu būdu, bet visi didieji žmonės būtent taip ir kūrė.

Išmokite mąstyti teisingai ir jūs išspręsite bet kokias problemas

Jei pažvelgtume į žinomų žmonių biografijas, tokių kaip Aristotelis, Leonardas da Vinčis, Rene Dekartas, Lomonosovas, Tolstojus ar Vincas Kudirka, tai pastebėtume, kad jiems sekėsi daugelyje sričių. Jų sėkmės paslaptis ne tame, kad jie buvo gabūs visame kame, o tame, kad jie turėjo išvystytą intelektą.

VIENINTELIS BŪDAS TAPTI SĖKMINGAIS BET KOKIOJE SRITYJE – IŠVYSTYTI SAVO INTELEKTĄ.

Kad suprastume kaip teisingai mąstyti, išsiaiškinkime kaip tas intelektas veikia. Pradžioje pažvelkime į primityvesnes gyvybės formas. Ten viskas paprasta. Elgesį lemia įgimta elgesio programa – instinktas. Programa gali būti gana sudėtinga, bet ji yra nekintanti. Į tam tikro tipo stimulą, konkrečios rūšies gyviai reaguoja vienodai, kaip kad drugeliai naktį skrendantys į šviesą. Bendras principas atrodo taip:

Konkretus stimulas paleidžia tam tikrą įdiegtą elgesio programą. To pasekoje atsiranda reakcija. Kaip matome schemoje, yra tam tikri variantai „Jei taip – tai šitaip“, todėl elgesys gali būti gana sudėtingas, tačiau visada nuoseklus ir nekintantis, pateikiantis visad konkrečią, vieną ar kitą tokią pat reakciją.

Toks reagavimas gali būti būdingas ir žmogui. Šios instrukcijos, taisyklės, principai tarnauja vieninteliam tikslui: nereikia galvoti, daryk taip ir taip.

Kai kada tai visai gerai. Tiesa, intelektu čia nė nekvepia. Intelektas atsiranda tada, kai žmogus gali sugalvoti veiksmų planą. Sliekai to nemoka, todėl jų ir nevadiname protingais.

Gyvūnai turintys galvos smegenis gali reaguoti kitaip. Jie gali reaguoti ir mokytis.

Reaguojant įsimenamas kiekvienas veiksmas, taip atsiranda patirtis, o to dėka išmokimas, taip vyksta mokymasis.

Dėka to elgesys tampa lankstesnis, geriau dera prie konkrečios situacijos.

Bet vis tiek, kaip ten bebūtų, patirties galimybės gana ribotos, nes leidžia prisitaikyti tik prie to, kas jau yra. Sukurti kažką nauja patirtis negali.

Štai dabar ir artėjame prie svarbiausio gamtos išradimo – intelekto.

Intelektas įgijo galimybę kurti atvaizduodamas pats save, savasties pavidalu, kurią vadiname „“.

Kažką nauja galime sukurti paveikdami savąjį . Šis procesas gali būti pavadintas saviugda, tobulėjimu, mokymusi, bet iš esmės jis te turi vieną tikslą: pakeisti .

Dabar galime suformuluoti bendrą teisingo mąstymo principą, taikomą genijų.

KEISDAMI SAVĄJĮ AŠ GALIME IŠSPRĘSTI BET KOKIĄ UŽDUOTĮ.

Kitaip tariant, kai tik iškyla problema, kurios negalite išspręsti – yra du pasirinkimai.

Pirmas (įprastas ir neteisingas). Remiantis savo patirtimi padaryti išvadą, kad negaliu šios problemos išspręsti ir atsisakyti tolimesnių mėginimų. Tą ir daro gyvūnai.

Antras (genijų kelias). Suprasti, kad užduoties nepavyksta išspręsti dėl savojo ribotumo ir išmokyti savąjį šią užduotį išspręsti.

Intelekto ugdymas, tai savęs pažinimas, savo stiprių ir silpnų pusių suvokimas. Išsiaiškiname ką galime savyje keisti ir tobuliname – taip pasiekdami sėkmę.

Atraskite savo trūkumus ir ribotumus. Mokykitės mokytis! Keiskite save.

Intelekto ugdymas, tai tarsi savęs karpymo ir siuvimo kursai. Kaip jūs tai darysite, čia jau kitas klausimas, bet galimybės praktiškai beribės. Ar skaitysite knygas, ar rasite mokytoją, ar lankysite kursus, ar eksperimentuosite, ar tirsite problemą kažkokiais kitais būdais – nėra taip svarbu, svarbu suprasti, kad jūs ir tik jūs esate pagrindinė kliūtis bet kokiai užduočiai spręsti.

Jūs sakote sau: „ nežinau, nemoku, negaliu.“ Ir jūs visada esate teisūs. Kokias galimybių ribas sau nubrėžiate, tokias ir matote, tokias ir turite.

Jei matote, jog kažkas sukūrė simfoniją ar išrado radiją – žinokite, jūs galite tą patį.

Viskas ką reikia sau pasakyti tai: „Kol kas nežinau, kol kas nemoku, kol kas negaliu.“ ir toliau ieškoti būdų, kaip išmokinti savąjį žinoti, mokėti ir daryti.

Intelektas tai toks pat organas kaip širdis, plaučiai ar raumenys. Veikia pagal tokius pat principus. Jei organas yra treniruojamas – jis vystosi, jei nėra naudojamas – atrofuojasi.

Eksperimentai rodo, kad jei sporto meistrą priverstinai paguldysime į lovą, tai jau po mėnesio jo raumenys suglebs, jis vos paeis, gal net prireiks ramentų.

Ta pati taisyklė galioja ir intelektui. Tad nėra svarbu kiek aukšto mokslo diplomų turite, jei intelektas nėra treniruojamas jis atrofuojasi ir suglemba.

Krentant intelekto lygiui mažėja ir susidomėjimas aplinka, menksta gebėjimas skirti realybę nuo iliuzijų, darosi sunkiau suvokti prieštaras.

Toks žmogus ima jausti nerimą, dvasinį diskonfortą. Pasidaro įsitempęs ir dirglus, viskas aplink ima erzinti. Tai panašu į tas nuospaudas kurios atsiranda nuo ilgo gulėjimo, bet koks prisilietimas ar judesys yra tada nemalonus ar skausmingas.

Neurozės, tai proto nuospaudos. Kad ir kaip būtų keista, dauguma mūsų kasdienių problemų kyla dėl proto tingumo.

Tik išties gerai pažinę ir išmokę sutarti su savuoju  patirsite tikrąjį pasitenkinimą gyvenime.

 

Parengta pagal:
Konstantin Sheremetev knygą „Svarbiausia, ką turite žinoti apie intelektą“
www.sheremetev.info

Keletą jo nemokamų knygų apie sėkmingo mąstymo principus ir genijų strategijas rasite čia (rusų kalba)

Dalintis:

9 COMMENTS

  1. “Krentant intelekto lygiui mažėja ir susidomėjimas aplinka, menksta gebėjimas skirti realybę nuo iliuzijų, darosi sunkiau suvokti prieštaras.

    Toks žmogus ima jausti nerimą, dvasinį diskonfortą. Pasidaro įsitempęs ir dirglus, viskas aplink ima erzinti. Tai panašu į tas nuospaudas kurios atsiranda nuo ilgo gulėjimo, bet koks prisilietimas ar judesys yra tada nemalonus ar skausmingas.”

    Ką daryti esant šiems simptomams?

  2. “Krentant intelekto lygiui mažėja ir susidomėjimas aplinka”
    Ta pati galima pasakyti, kad mazejant susidomejimui aplinkai musu protas degraduoja. Tai yra negauna stimulo, motyvacijos. Bent jau man taip buna ilgiau pabuvus tarp keturiu sienu, net knygos neistengiu paimti i rankas. O stai darbe norisi visko, atrodo viskas idomu ir ta ir ana paskaitytum. Izoliacija manau kalta, ji atima is musu motyvacija o be motyvacijos musu protas po biski atrofuojasi ir gaunasi uzdaras ratas. Po to net samoningai sunku save priversti iseiti is izoliacijos. Tai fizine ir protine atrofija. Manau abu vienas kitam reiksmingi.

    • Vaiva, įsiskaitykite į straipsnį ir suprasite, kad žmogus neišnaudoja savo “įgimto” intelekto 100%, o pašalinus kognityvinius trukdžius, mąstymo klaidas, tas IQ potencialas didėja. Be to, netiesa, kad negalite nieko padaryti: dėmesį, trumpalaikę, ilgalaikę, darbinę atmintį juk galima lavinti, o visa tai yra sudėtinės IQ dalys.. Bet pirmas žingsnis būtų – nustot kartot svetimas mintis ir reflektuoti asmeniškai…

  3. Tai ka jus padaret, tai isvardinote atminties rusis. Tai nera intelekto sudetines dalys.
    Pirmiausia reikia atsakyti i klausima kas yra intelektas. Per daug nesipleciant i savokas, intelektas yra gebejimas suprasti ir nei vienam apibrezime jus nerasite paminetos atminties.
    Bet atliktos studijos rodo, kad gera atmintis turi auksta koreliacija su intelektu, kas rodo, jog atmintis tiesiogiai priklauso nuo intelekto.
    Bet atminti galima lavinti visiem, bet visiem pagal galimybes, o tos galimybes ir yra intelektas, kurio kaip jau minejau nei sumazinsi nei padidinsi :)
    Yra tiek daug studiju atlikta su intelektu, tik skaitykit ir skaitykit, o tada reflektuokit asmeniskai :) kaip sakant reikia pamato pries ka nors statant.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here