pora

Efektyvus bendravimas – tai tokie pokalbiai, kai savo sutuoktiniui atskleidžiame visas savo gyvenimo sferas, net ir pačias slapčiausias. Reikia pripažinti, kad šioje srityje prireiks ne tik laiko, bet ir nemažai drąsos. Juk mes norime būti tikri, kad žmona ar vyras priima mane tokį/ią koks esu.

Daugumai mūsų sunku atsiverti kitam, mes esame linkę viską laikyti savyje, netgi išmokstame daug ko nejausti. (Nepasakosiu to, kas mane vargina, nes nenoriu apkrauti kito, o be to vis tiek niekas manęs nesupras). Tokiu būdu stipriai slopiname natūraliai kylančias emocijas ir prisišaukiame bėdų.

POKALBIO SVARBA

Tarpusavio bendravimo sunkumų patiria kone kiekviena šeima. Bendrauti – tai ne tik apsikeisti informacija ir apiberti vienas kitą žodžiais, bet atrasti bendrumą – bendrų minčių, bendrų jausmų. „Santuokoje nesutarimai ne tokie pavojingi kaip paslaptys. Paslaptys gimdo nepasitikėjimą“ (Lordas Melburnas)

Kai kurie iš mūsų – prasti klausytojai. Kitiems nekaip sekasi garsiai reikšti savo jausmus. Kiekvienam iš mūsų ne pro šalį pasimokyti bendravimo meno, patobulinti įgūdžius šioje srityje ir tapti ne tik geresniais pašnekovais, bet ir geresniais klausytojais. Galioja viena svarbi taisyklė: pirmiausiai stenkis suprasti kitą, o paskui – kad pats būtum suprastas.

Štai kaip literatūriškai Robertas Luisas Styvensonas apibūdina:

Santuoka – tai vienas ilgas pokalbis, kuriame dėl įvairovės įterpta ginčų ir barnių. Du asmenys laikui bėgant pradeda įsiklausyti veinas į kitą, susiderina ir ramiai, be jokio trimito gausmo įveda vienas kitą vis į naujus minties pasaulius..

DĖKITE PASTANGAS bendrauti efektyviai.

Pirmaisiais pažinties mėnesiais nei vienas netingėjome kalbinti dabartinio sutuoktinio, priešingai – dėjome daug pastangų. Jeigu nebūtume to darę, greičiausiai nebūtume nė susituokę. Santykiai auga ir bręsta, kai stengiamės juos puoselėti. Jeigu visai nesistengsime, tai taip ir nepažinsime vienas kito. Viena sėkmingos santuokos paslapčių – klausimai: klausinėdami sutuoktinio apie jo dieną, veiklą, rūpesčius, pomėgius, nerimą, lūkesčius ir planus. Šitaip sužinosime kito nuomonę ne tik kasdieniniais bet ir bendresniais klausimais.

PLĖTOKITE POKALBIO TEMŲ SĄRAŠĄ.

Kai kurie sutuoktiniai skundžiasi, kad nebeturi apie ką kalbėtis. Tokiu atveju verta praplėsti bendrų interesų ratą. Bendri patyrimai suteikia galimybę įdomiai padiskutuoti, netgi pasiginčyti, pasikeisti nuomonėmis, informacija, išgyvenimais. Tai galėtų būti hobiai, sportas, kelionės, studijos. Kartu gyvendami, sutuoktiniai įtraukia vienas kitą į savo pomėgius ir tai labai praturtina abiejų gyvenimą. Dažnai tenka sąmoningai apsispręsti gilintis į savo sutuoktinio pomėgius arba atrasti naują abiem patinkančią ir abu dominančią veiklą.

IŠNAUDOKITE VALGYMO LAIKĄ

Bendras stalas nuo neatmenamų laikų laikomas šeimos susibūrimo ir santykių stiprinimo vieta. Bibliniais laikais žmonės sėsdavo prie bendro stalo ne tik pasistiprinti. Valgymas kartu buvo laikomas galimybe sutvirtinti ryšius, draugystę. Pasirodo, kad žodžių kompanija, kompanionas pirminė reikšmė – „kartu valgyti duoną“ . Gal todėl visame pasaulyje dalinimasis maistu, valgymas kartu – venas svarbiausių bendravimo ritualų. Susėdę kartu valgyti žmonės išsipasakoja savo džiaugsmus ir vargus. Taigi, bendras stalas – idealiausia pokalbių vieta. Atsiradus „greito maisto“ madai, šis bendravimo būdas ima prarasti savo reikšmę.

KALBĖKITE APIE SAVO JAUSMUS

Vyrams mūsų kultūroje sunkiau išreikšti savo jausmus negu moterims. Ne tik praeityje, bet ir šiandien vyrai dažnai skatinami tvardytis, nerodyti savo jausmų. Moterys nuo mažens raginamos išlieti savo jausmus draugėms ar šeimos nariams. Neretai jauna moteris išsipasakojanti seserims ar mamai ima jomis daugiaus pasikliauti nei vyru, o tai veda prie atitolimo, nepasitikėjimo ir galiausiai skyrybų.

Kai kurie žmonės save priskiria „neemocionaliam tipui“. Tačiau nepamirškime, kad emocijos – mūsų žmogiškosios prigimties pagrindas, svarbi mūsų esybės dalis. Norėdami efektyviai bendrauti su sutuoktiniu turime išmokti kalbėti apie savo jausmus. Jei tinkamu momentu paraginsime savo sutuoktinį atsiverti („Ką apie tai manai? Ką jauti? ir pan), padėsime jam laisviau jaustis ir išsikalbėti. Išmokę reikšti teigiamus jausmus ( kai viskas eina kaip per sviestą), išmoksime reikšti ir neigiamus (kai klimpstame į bėdą, jaučiame įtampą ir pan.).

Šeimyniniame gyvenime teks patirti visokių išmėginimų, iššūkių, nelengvų laikotarpių, sunkumų, netekčių… Mūsų reakcija į krizes, sugebėjimas spręsti sunkumus santuoką sutvirtins arba išardys. Sunkiausiais momentais žmonės linkę neigti savo jausmus, atsitraukti, izoliuotis nuo kitų arba visa galva pasinerti į darbus. Tačiau tuo metu svarbu būtų glaustis prie savo antrosios pusės, išsakyti garsiai ką jaučiate (kad ir kaip tai būtų skaudu), leisti būti kito guodžiamam. Labai svarbu tai įveikti kartu.

Jei siekiame, kad mūsų bendravimas būtų gilus, turime nebijoti vienas kitam atsiverti; tapti pažeidžiami. Jeigu neperteiksime sutuoktiniui savo skausmingų išgyvenimų, sudėtingų jausmų, o stengsimės susidoroti vieni patys, pradėsime vienas nuo kito tolti. Kai kuriems iš mūsų sunku savo jausmus ne tik išpasakoti, bet ir susivokti juose. Tam tektų imtis šiek tiek iniciatyvos ir pasitreniruoti: keletą dienų ar svaičių iš eilės vakarais susirašyti nutikusius įvykius ir šalia aprašyti savo savijautą. Tai puikus pratimas.

Jeigu nesame įpratę garsiai reikšti tai, ką jaučiame, iš pradžių tikrai gali būti labai sunku ir nejauku, prireiks nemažai drąsos. Prieš apnuogindami savo sielą dar norėtume būti tikri, kad sutuoktinis nekritikuos, priims taip kaip yra, nepyks ir nekaltins.

PASIRINKITE TINKAMĄ AKIMIRKĄ

Neturėti paslapčių ir mokėti garsiai išreikšti savo jausmus labai svarbu, tačiau tai daryti reikia tinkamu laiku, o ne tuomet kada tik šauna į galvą. Gerai būtų kruopščiai apgalvoti kokį poveikį mūsų žodžiai turės kitam žmogui. Juk ne veltuj yra sakoma, kad žodis gali ir pagydyti, ir nužudyti. Nelengva laukti tinkamos akimirkos. Šis laukimas įeina į mūsų meilės kainą. Galbūt teks palaukti kol nebūsime pavargę ar užsiėmę kitais reikalais kad turėtume pakankamai laiko viskam aptarti.

Labai gražus vienos poros pavyzdys yra toks, kad kai kuris nors susierzina dėl kito elgesio, ar iškyla svarbus, jautrus klausimas, jiedu nepuola vienas kitam drąskyti akių, bet pirmiausiai tą reikalą aptaria su Dievu ir paprašo, kad Jis iškeltų tą klausimą pačiu tinkamiausiu laiku bendram svarstymui. Su nuostaba jie liudijo, kad labai dažnai kitas sutuoktinis žiūrėk pats ima ir užveda kalbą apie tai.

KUO DAŽNIAU REIKŠKITE TEIGIAMUS JAUSMUS

Išmintinga yra išreikšti sunkius jausmus išlaukus tinkamo momento. Bet teigiamus jausmus, kuriuos jaučiate vienas kitam, būtina reikšti kuo dažniau ir drąsiau, nemanyti, kad viskas yra savaime suprantama. Tai ženkliai sustiprina santuoką. (pvz kiekvieną vakarą prisipažinti meilėje, tada tiksliai žinosite skaičių kiek kartų tai sakėte :)

Sociologai, tyrinėdami santuokų iširimo priežastis, priėjo tokios išvados:

Viskas prasideda nuo to, kad vienas iš sutuoktinių pajunta nepasitenkinimą. Iš pradžių jis ar ji tą nepasitenkinimą slepia, apsimeta, kad jo nėra, arba viliasi kad jis netrukus išnyks. Tačiau jis niekur nedingsta, priešingai, auga ir plečiasi, kol galų gale žmogus pajunta, kad sprogs, jeigu apie tai nepapasakos sutuoktiniui. O išsipasakojimą jis ar ji pradeda užuominomis arba nusiskundimais, kurie beveik visuomet yra sutuoktinio ignoruojami arba nepastebimi – žodžiu paprastai atsimuša kaip į sieną.

Kitaip tariant, dešimt metų trukęs mokslinis tyrimas atskleidė. Kad kone kiekvienoje šeimoje, kuri išyra, stinga bendravimo.

Taigi, santuokoje niekas negali atstoti efektyvaus kalbėjimo ir efektyvaus klausymo. Tam pakaitalų nėra. Dvi skirtingos asmenybės su savo nuomonėmis ir jausmais apsigyvena po vienu stogu. Bendravimas yra tiltas, kuris tas dvi asmenybes sujungia. Kaip kitaip, jeigu ne bendraudami, sužinosime, ką mano ir jaučia sutuoktinis? Juk kitam į širdį neįlįsi? Nebendraudami mes pakeliame tiltą ir užsidarome savo vienišoje pilyje, o bendraudami – priešingai: atveriame vartus ir pakviečiame vienas kitą vidun, leisdami užeiti į slapčiausias širdies kerteles.

Pagal Sila ir Niki Lee

Psichoterapeutė Aurima Dilienė | aurimadiliene.com

Iliustracija: Everton Vila

loading...