Sveikiems santykiams reikia „oro“

meile

„Apie ką tu dabar galvoji?“ – mane tiesiog persekioja šis klausimas. Suprantate, jis manęs nuolat to klausinėja, – skundžiasi jauna moteris. – Teatre, miegamajame, virtuvėje, pietaujant. Maniau, kad tik blondinės kine gali tokių dalykų klausinėti. Štai gulime mes lovoje, o jis ir vėl: „Apie ką tu dabar galvoji?“ O, Dieve! Apie nieką. Na, apie ką galiu tokiu metu galvoti. Arba atvirkščiai – galvoju. Taip, man niekaip projektas iš galvos neišeina, apie jį susimąsčiau. Nepatogu pasakyti tokiu momentu. Arba sėdžiu, paskendusi savyje, ir staiga man kaip kuolu per galvą: „Apie ką tu dabar galvoji?“ Ir kiekvieną kartą mane apima toks jausmas, kad į mane be leidimo bando įsilaužti. Žinoma, aš jį myliu. Jis man yra labai brangus. Bet aš jau tualete slepiuosi nuo jo, kad galėčiau pabūti viena…“
Ar pažįstama jums tokia situacija? Ar dažnai mes susimąstome, kiek asmeninės erdvės reikia mūsų artimiesiems ir mums? Kai kurie net nustemba: „Kokia asmeninė erdvė gali būti su mylimu žmogumi? Mes juk viską darome kartu.“

„Santykių pradžioje pasitaiko, – aiškina psichologė Ana Zarembo, – kad du žmonės trokšta būti kartu, susilieja iki visiško savęs praradimo. Pamiršdami, kad santykiuose jų yra ne du, o trys: „aš“, „tu“ ir „mes“. Tam, kad visi trys išliktų gyvi, labai svarbu prisiminti apie asmeninę erdvę. Apie vidinę asmeninę erdvę, ne tik apie fizinę.“

Sveikiems santykiams reikia „oro“

Tie du žmonės, kurie kadaise susitiko, kad sukurtų „mes“, buvo puikūs. Todėl yra prasmės juos saugoti ir vystyti. Kad galėtume būti savimi, reikia laiko. Šalia brangaus žmogaus jūs šiek tiek stengiatės pasirodyti geresni, susiliejate su juo, žavėdamiesi savo puikiuoju „mes“ ir pamiršdami, ką reiškia būti atskirai, galvoti atskirai, trokšti atskirai. Psichologai tokią būseną vadina meškos glėbiu arba mirties bučiniu santykiams.

Keičiu laisvę į meilę!

Mes visada iškeičiame dalį laisvės į artimus santykius. Tai – mokestis. Jeigu miegi vienas, gali įsitaisyti skersai, išilgai, įstrižai. Kai lovoje atsiranda dar vienas žmogus, tenka dalytis teritorija, atidžiau rinktis pozas. O kai ant viršaus užsiropščia pora vaikelių, tai laisvės visai nebelieka.
Labai svarbu suvokti, kiek laisvės esate pasiryžę paaukoti už tą laimę. Mat atiduodami visą savo laisvę, jūs užsibaigiate. Tai suprasti yra labai svarbu.

Per daug gerai – taip pat blogai

Bučiniai ir glamonės – geras dalykas, bet negalime maitintis vien uogiene ar silke. Mūsų gyvenimas reikalauja pusiausvyros. Ant svarstyklių lėkščių paprastai guli priešingybės. Meilė balansuoja tarp pasitikėjimo partneriu ir nenuspėjamų netikėtumų. Neatimkite iš savęs netikėtumų. Jie leidžia mums kasdien prisiminti apie santykių trapumą, kasdien užkariauti mažą partnerio dalelę. Duokite sau laiko būti ne šalia. Kai nebūnate šalia, mylimas žmogus turi progą pagalvoti apie jus, pasiilgti. Be „oro“ santykiuose nebūna kibirkščių.

Aš tavimi nepasitikiu

Iš kur toks noras visada žinoti, kur yra partneris? Ar jūs taip smarkiai netikite, kad partneris sugebėtų elgtis adekvačiai ir, vos tik jūs nusisuksite, jis iškart taps jums neištikimas, pateks į bėdą, pasiklys? Paklauskite savęs to.

Aš nemoku būti vienas

Niekas nemoko mūsų vienatvės. O atsiradus išmaniesiems telefonams, socialiniams tinklams, vienatvė tapo efemerišku dalyku. „Aš – ne vienišas“ taip dažnai reiškia palengvėjimą, kad galima truputį atsijungti, pagyventi ne savo, o svetimą gyvenimą, nesusitikti su savo tikraisiais, ne visada maloniais jausmais ir troškimais, nesikeisti, nepriimti nemalonių sprendimų. „Aš – ne vienišas“ taip dažnai reiškia „aš atsispindžiu, vadinasi, egzistuoju“. O kas mane atspindės, jei ne mylimas žmogus? Juk jis tiesiog privalo tai daryti!

Labai sunku visą laiką tarnauti svetimo egzistavimo garantu. Nepakeliamai atsakingas ir varginantis užsiėmimas. Tarytum visą laiką leistum reanimacijos palatoje ir pumpuotum deguonį į kažkieno plaučius. Sustosi, ir viskas – žmogaus nebėra. Neužkraukite tokios nepakeliamos naštos ant brangaus žmogaus pečių, pamažu patys treniruokitės savo vienatvės raumenį.

Kad patikrintumėte, ar netrūksta jūsų santykiams „oro“, atsakykite į tokius klausimus:

  • Ką aš darau, kad tapčiau laimingas pats?
  • Ką mano partneris daro, kad būtų laimingas pats?
  • Ką kiekvienas iš mūsų daro, kad mes būtume laimingi kartu?

Taip galima išsiaiškinti, ar sveiki visi trys santykių dalyviai.

Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt
Foto: Picjumbo

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.