sviestas

Vieno bėdžiaus žmona ruošdavo sviestą, o šis parduodavo jį bakalėjininkui. Sumuštiems gabalams ji suteikdavo apvalainą formą ir jie sverdavo lygiai kilogramą. Už gautus pinigus vyras pirkdavo visa tai ko reikėjo namams.

Kartą bakalėjininką aplankė dvejonės ir jis nutarė pasverti kiekvieną sviesto gabalą. Paaiškėjo, jog visi jie svėrė tik po 900 gramų. Jis labai įpyko. Kitą dieną, kai vargšas vėl atnešė savo prekes bakalėjininkas piktai atkirto:

– Aš daugiau nieko iš tavęs nepirksiu. Tu parduodi man sviestą, teigdamas kad jis sveria kilogramą, o ten tik 900 gramų.

Varguolis susikrimto ir nuleidęs akis pratarė:

– Pone, neturime svarstyklių, bet aš perku iš tavęs cukrų, kurį mes pasidarėme matu ir naudojome pasverti sviestui.

Žinok, jog tavo matu pasvers ir tave!