„Rengiant mokytojus, universitetai negali patys būti lyg mokinukai, kurie vykdo tik tai, ką jiems liepia ministras. O kur inovacijos arba prisitaikymas prie konteksto? Toks požiūris nėra adekvatus šiame amžiuje“, – tarptautinėje diskusijoje Kaune universitetų savarankiškumo svarbą akcentavo Aveiro universiteto (Portugalija) mokslininkė ir kviestinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Nilza Costa.

Net 35 metus mokytojų rengimo srityje dirbanti profesorė N. Costa VDU surengtoje diskusijoje pažymėjo, kad šiandien mokytojams, kaip ir kitoms profesijoms, reikalingi įgūdžiai nebėra tokie siauri ir specializuoti, kaip anksčiau – mokytojai dirba atviresnėje, įvairesnėje aplinkoje, kurioje nebeužtenka vien jų amato žinių.

„Šiandien pamokos mokyklose yra visiškai kitokios nei prieš 10 metų. Vienoje klasėje mokosi skirtingų tautybių, kultūrų, įgūdžių moksleiviai, susiduriama su daugiakultūriškumu, daugiakalbyste, socialinėmis problemomis, tokiomis kaip tėvų skyrybos, skurdas, nedarbas, kurios gali trikdyti mokymą. Mokytojai turi žinoti kaip dirbti tokiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, Portugalijoje turime daug romų studentų, todėl mokytojai turi būti ruošiami šiai įvairovei, kurios nebuvo prieš dešimtmetį. Pasaulis keičiasi – mokyklos taip pat“, – paaiškino mokslininkė.

Moksleivių vertinimo programoje – portugalų progresas, lietuvių nuosmukis

N. Costa gimtojoje Portugalijoje visiems pedagogams, mokytojams, tarp jų ir dirbantiems darželyje ar vidurinėje mokykloje, būtinas magistro laipsnis – priešingai nei Lietuvoje. Profesorės teigimu, tai itin svarbu todėl, kad magistrantūroje moksliniams tyrimams skiriama žymiai daugiau dėmesio nei bakalauro studijose – nors pats mokytojas neprivalo vykdyti tyrimų, tačiau jam būtinos kompetencijos, leidžiančios tinkamai įvertinti ir atsižvelgti į mokslo pažangą, ypač aktualią pedagogams arba jų mokomai sričiai.

„Mokytojai turėtų atsižvelgti į tokius tyrimus, kaip EBPO vykdoma Tarptautinio moksleivių pasiekimų vertinimo programa (PISA) – ji yra išskirtinė, kadangi paremta žiniomis, turiniu. Tokios programos yra svarbios mokytojams, jų rezultatai turėtų būti aptariami“, – sakė mokslininkė.

PISA programoje vertinamos įvairių šalių 15-mečių moksleivių žinios gamtos mokslų, matematikos, skaitymo, grupinio problemų sprendimo, finansinio raštingumo ir kitose srityse. Praėjusį gruodį paskelbtuose rezultatuose Portugalijos moksleiviai pademonstravo žymiai geresnes gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo žinias, nei lietuvių, kurių rodikliai šiandien nesiekia EBPO šalių vidurkio. Įdomu tai, kad 2006 metais šiose dviejose šalyse situacija buvo priešinga, tačiau per dešimtmetį portugalų mokyklos ženkliai pažengė į priekį.

Žaismingumas mokyme

Pedagogų rengimui skirtos diskusijos metu VDU Edukologijos katedros vedėja prof. Natalija Mažeikienė pažymėjo, jog ateities mokytojai, kaip ir daugelio kitų profesijų atstovai, šiandien geriausiai paruošiami laisvųjų menų studijose, kurios neapsiriboja vien siaurais konkrečios specialybės reikalavimais, bet suteikia platų, įvairiapusišką išsilavinimą, būtiną pilnavertei, pilietiškai ir kritiškai mąstančiai asmenybei – profesorės teigimu, greitai besikeičiančiame pasaulyje didžiausią paklausą turi lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti.

Savo ruožtu tokie mokytojai turėtų analogiškais principais vadovautis ir perduodami žinias moksleiviams. „Suomijoje jau yra iniciatyva moksleivius mokyti ne atskirų dalykų, o integruotus reiškinius tarpdisciplininiu formatu – ši idėja kildinama iš laisvųjų menų. Mokytojų rengimui artes liberales yra svarbūs dar ir dėl to, kad jie atitinka tam tikrus šiandieninės visuomenės veikimo principus, žaismingumą – nebeliko ribų tarp darbo ir laisvalaikio“, – teigė prof. N. Mažeikienė, kurios teigimu, laisvieji menai taip pat ugdo pilietinę, moralinę atsakomybę, svarbią visose srityse, pradedant nuo aplinkosaugos ir baigiant tolerancija.

Žaismingumas ir žaidybiniai elementai (angl. gamification) mokyme šiandien yra laikomi itin efektyviu būdu suvokti, pritaikyti ir ilgam įsiminti naują informaciją – tinkamai pritaikius, juos galima paversti ne tuščia pramoga, o realią naudą turinčiu principu. Žaidybiniams elementams priskiriamas mokymo skirstymas į lygmenis (angl. levelling up), konkuravimas su kitais moksleiviais ir t. t. Prognozuojama, jog jau 2018 metais pasaulinė žaidybinimo rinka sieks daugiau nei 5,5 milijardo JAV dolerių.

Žaidimo elementai savo ruožtu neatsiejami nuo informacinių technologijų, kurių svarba pamokose tik augs, tad pedagogams šios srities išmanymas būtinas – taip pat ir todėl, kad būtent čia pastebimas didžiausias kartų atotrūkis tarp pedagogų ir moksleivių. Šį atotrūkį sumažinus, mokytojams būtų lengviau parodyti profesionalumą ir pelnyti jaunimo pasitikėjimą. Mokytojai taip pat turėtų aktyviau bendradarbiauti su kitų sričių atstovais – ne vien su kolegomis, bet ir socialiniais darbuotojais, psichologais.

Universitetų autonomija – būtina inovatyviam mokytojų rengimui

Mokytojų, kaip ir kitų visuomenei svarbių profesijų, rengimą bei darbą prižiūri valstybė – tačiau diskusijoje Vytauto Didžiojo universitete dalyvavusi LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė pripažino, kad mokytojus ruošiantys universitetai privalo turėti pakankamai laisvės ir lankstumo.

„Mokytojai lems, kokie vaikai išaugs mūsų visuomenėje – jei chirurgai „žaidžia“ su gyvybe ir mirtimi, tai mokytojai taip „žaidžia“ su Lietuvos ateitimi. Todėl būtina užtikrinti minimalius standartus, siekiant išvengti bet kokios žalos tokiai svarbiai profesijai. Tačiau savarankiškumas irgi labai svarbus, nes tik patys universitetai geriausiai išmano, kaip užtikrinti mokytojų profesionalumą“, – tikino V. Bačkiūtė.

Susitikimo dalyvių teigimu, per griežtai valstybės reguliuojamas ugdymo turinys nebesuteikia pridėtinės vertės – dabartiniame, XXI amžiaus globalizacijos ir įvairovės kontekste, orientuojantis į asmenybių vystymą ir platų tarpdisciplininį lavinimą, studijos turi būti lanksčios, ne pernelyg suvaržančios, todėl valstybė galėtų pateikti labiau gaires, bendro pobūdžio standartus, kuriuos universitetai galėtų pritaikyti skirtinguose kontekstuose.

„Be autonomijos, būtų siaubinga – tarsi universitetai būtų mokinukai, kuriems liepta vykdyti tik tai, ką sako ministras. O kur inovacijos arba prisitaikymas prie konteksto? Toks požiūris nėra adekvatus šiame amžiuje. Konkretų ugdymo turinį pagal gaires turi pasirengti patys universitetai“, – teigė profesorė N. Costa.

Pamokų tikslas – ne dalyko turinys, o asmenybės tobulėjimas

Tiek mokytojai, tiek kitų profesijų atstovai dažnai ne iki galo supranta šiandien itin svarbią darnaus vystymosi sąvoką – tai ekonominis, socialinis ir aplinkos vystymas paisant planetos galimybių ribų ir socialinio teisingumo. Neretai neįvertinama, jog darnumas apima ir švietimą: vienas iš UNESCO deklaruojamų darnaus vystymosi tikslų yra užtikrinti kokybišką, įtraukų ir teisingą švietimą bei mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems. Tad mokytojai šiandien turėtų ruošti piliečius, kurie būtų dėmesingi darniam pasauliui.

„Mokytojo darbas jau nebėra tik išmokyti dalyko – moksleiviai iš pasiturinčių šeimų žinias gali patys gauti ir iš kitur. XXI amžiaus mokykloje mokytojas turi ugdyti gebėjimus, reikalingus ne tik klasėje, bet ir už jos ribų. Kita vertus, pedagogai turi teisę piktintis dėl išaugusių visuomenės lūkesčių, siejamų su jų darbu, jei jiems nėra suteikiama pakankamai paramos ar pasirengimo“, – sakė V. Bačkiūtė.

Švietimo ekspertų teigimu, reikalingas subalansuotas sprendimas – ne visiškai atsisakant ankstesnės mokytojų rengimo tvarkos, kadangi kai kurie įprasti dalykai, tokie kaip gimtoji kalba ar matematika, bus visada reikalingi ir tos žinios visuomet bus naudingos. Tačiau nebūtinai dėl paties dalyko turinio, o labiau dėl moksleivių kaip asmenybių tobulėjimo – pavyzdžiui, matematika gali būti naudinga tuo, kad padeda vystyti samprotavimo įgūdžius.

„Aš mokau fiziką, nes ji padeda geriau suprasti pasaulį ir jo reiškinius, mus supančią aplinką. Kartais mane gąsdina, kai matau, kad mokytojai fiziką moko taip, lyg ruoštų vien būsimus fizikus – tai siaubinga, tartum kažkas iš kito pasaulio. Tie, kurie nebus fizikai, visas šias žinias pamirš. Tai kvaila“, – teigė N. Costa.

Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete kartu su tarptautine mokslininkų komanda yra rengiama naujos kartos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, kurioje atsižvelgiama į aukščiau minėtus XXI a. iššūkius. Priėmimas į VDU Pedagogikos studijas Vilniuje ir Kaune 2018 metais jau prasidėjo. MOSTA ir „Reitingų“ žurnale VDU Pedagogikos studijos gavo aukščiausius įvertinimus ir buvo pripažintos geriausiomis Lietuvoje.

VDU taip pat pirmauja visoje šalyje pagal nuosekliųjų studijų būdu parengtų pedagogų skaičių –studijose, kai pirmiausia suteikiamos konkretaus mokomo dalyko žinios, o vėliau ruošiama mokytojo profesijai. Per pastaruosius penkerius metus VDU iš viso jau parengė 403 pedagogus, sėkmingai dirbančius Lietuvos mokyklose įvairių dalykų mokytojais.

Nuotr. Jono Petronio

loading...