Svorį galima kontroliuoti ir be dietų, arba 7 paprastos valgymo psichologijos taisyklės

freepik.com

Visi žinome, kad sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių gerai sveikatai, savijautai ir išvaizdai. Tačiau ne taip akivaizdu, kad dažniausiai mūsų santykis su maistu tampa sveikos mitybos kliūtimi.

Labai daug žmonių susiduria su persivalgymo, besaikio valgymo, nepasitenkinimo savo kūnu, antsvorio ir kt. iššūkiais. Nemaža dalis jų, nepaisant to, kad laikosi teisingos dietos, gali prarasti savo gerus mitybos įpročius, padarydami keletą labai paplitusių klaidų. Ir kurias gali efektyviai ištaisyti kelios pagrindinės valgymo psichologijos pamokos.

Ar pastebėjote, kaip daugelis iš mūsų žino, KĄ VALGYTI, žino apie gerą mitybą ir aiškiai supranta, ką turėtume ir ko nevalgyti, bet mes to tiesiog nedarome?

Dauguma pamiršta ne mažiau svarbius klausimus: KAIP ir KODĖL valgyti. Ką valgome yra tik dalis teisingos mitybos. Kita dalis yra apie mus pačius, kaip valgytojus – tai, ką mes galvojame, jaučiame, mūsų stresas arba atsipalaidavimas, malonumas, mūsų įsitikinimai apie maistą, valgymo procesą, vidinės istorijos, kuriomis gyvename, turi didžiulį poveikį medžiagų apykaitai.

Naujausi tyrimai įrodė tai, ką senovės išmintis sakė seniai – kad protas ir kūnas glaudžiai susiję ir daro didžiulį poveikį vienas kitam. Taigi, gera žinia yra paprasta: galite pakeisti savo sveikatą ir mitybą nekeisdami nieko, ką valgote, o keisdami save, kaip valgytoją.

Taigi, septynios paprastos valgymo psichologijos taisyklės:

1. Stresas padeda augti svoriui, o atsipalaidavimas padeda jo numesti. Stresas, baimė, nerimas, pyktis, kitų smerkimas ir netgi negatyvi kalba su savimi sukuria stresines reakcijas mūsų kūne. Tai reiškia, kad organizme gaminasi daugiau kortizolio bei insulino – hormonai, kurie signalizuoja kūnui, jog būtina sustabdyti raumenų auginimą ir pradėti kaupti papildomas riebalų atsargas. Stresuodami mes beveik tiesiogiai pakeičiame riebalų deginimo pajėgumus. Tačiau įdomu tai, kad kai mes išmokstame daugiau šypsotis, į viską reaguoti lengviau ir paprasčiau, kvėpuoti giliau, kūnas į tai irgi reaguoja ir atsipalaiduoja. Ir taip mes susikuria aptimali medžiagų apykaita. Taigi, nors ir laikysitės pačių geriausių dietų, jei galvoje bus chaosas ir nerimas, proto galios visais būdais neleis jums svorio prarasti. Labai daug žmonių, norėdami numesti svorio, imasi per daug radikalių būdų – dietų, su itin mažu kalorijų skaičiumi, kurių sunku laikytis, siaubingai sunkių sporto programų, beskonio maisto. Visa tai sukuria ištisą streso sistemą, kuri skatina svorį laikytis. Todėl prieš metant svorį nepamirškite atsipalaiduoti!

2. Laimės jausmas – geriausias virškintojas. Pamenate, kas nutinka, kuomet pavalgote streso ar nerimo būsenoje? Daugumai žmonių pasireiškia, deginimo jausmas, rėmuo, dujų kaupimasis ar virškinimo sutrikimai. Todėl, kad streso metu kūnas automatiškai įjungia „kovok arba bėk“ reakciją. Ši nuostabi nervų sistemos reakcija išsivystė per milijonus metų kaip apsaugos nuo rimtų pavojų mechanizmas. Stresas reiškia pavojų, todėl streso metu įvyksta kai kas svarbaus – virškinimo sistema išsijungia. Suvirškins gi vėliau, dabar reikia energiją skirti pabėgimui nuo laukinio žvėries, gyvybės išsaugojimui, o ne švaistyti pusryčių virškinimui. Taigi, galite valgyti patį sveikiausią maistą pasaulyje, tačiau jei nesate tinkamoje virškinimui būsenoje – kitaip tariant, nesate atsipalaidavę – jūsų organizmas nepasisavins visos pilnos maistinės vertės.

3. Su persivalgymu yra viskas paprasčiau, nei įsivaizduojate. Daugelis žmonių galvoja, kad persivalgymas yra tiesiog valios ar jos neturėjimo problema. Jie dažnai sako „Reikia tik susiimti ir svorį numesti“. Taigi, geros žinios – valios problemų greičiausiai neturite. Persivalgytojų problema dažniausiai ta, jog jie dažniausiai „nevalgo“ kuomet valgo. Kitaip tariant, jų dėmesys būna sukauptas ne į maistą, jo skonį, kramtymą ar tiesiog pasisotinimą. Jie kalba, žiūri į televizorių ar telefoną, skaito ir pan. Taip smegenys, kurioms reikia skonių ir pasitenkinimo, negauna valgymo patirties, todėl signalizuoja, kad maisto negavo arba jo dar neužtenka ir šį signalą mes suprantame kaip alkio jausmą. Taigi, jei esate nuolatinis persivalgytojas, tiesiog sutelkite daugiau dėmesio į maistą ir persivalgymų ženkliai sumažės.

4. Lėtesnis valgymas – greitesnė medžiagų apykaita. Atsakykite, koks esate valgytojas: greitas, vidutinis ar lėtas? Jei atsakymas yra „greitas“, turite keisti įprotį, nes greitą valgymą organizmas laiko stresu. Paprasčiausiai žmogaus kūnas biologiškai nėra prisitaikęs greitam valgymui. Taigi, kuomet valgome greitai, kūnas dar kartą generuoja streso reakciją, kuris reiškia pablogėjusį virškinimą, maisto medžiagų įsisavinimą, silpnesnį kalorijų deginimą ir padidėjusį apetitą. Taigi, paspartinti savo medžiagų apykaitą galite tiesiog sulėtindami valgymą. Įdomu tai, kad greitiems valgytojams sulėtinti tempą būna didžiulis iššūkis. Bet tuomet pasistenkite bent jau valgyti sąmoningiau ir sutelkę dėmesį į maistą.

5. Įsitikinkite, kad gaunate pakankamai vitamino P – Pasitenkinimo! Daugelis žmonių mano, kad pasitenkinimas arba malonumas yra kažkas nerimto, nebrandaus. Tiesa yra ta, kad to mums reikia biologiškai. Visi organizmai planetoje, nesvarbu, liūtas tai, driežas, ameba ar žmogus, yra užprogramuoti mėgautis malonumu ir vengti skausmo. Taigi, jei valgote nedėmesingai, smegenys vers jus patirti malonumą persivalgant. Kokybės trūkumą kompensuos kiekybe. Blogiausia, kad jei valgydamas patiriate stresą, išsiskyręs kortizolis sumažina gebėjimą jausti malonumą (nes kam pavojaus būsenoje malonumas?) – reiškia tam maisto suvalgyti reikės dar daugiau. Esmė yra tokia: jei norite gauti daugiau malonumo iš maisto, jums nereikia valgyti daugiau ledų. Tiesiog kvėpuokite, atsipalaiduokite, pašalinkite stresą, mėgaukitės ir atkreipkite dėmesį, o kūnas natūraliai patirs malonumą, kurio siekia. Puiki žinia yra ta, kad malonumas stiprina atsipalaidavimo reakciją, o tai skatina virškinimą ir įsisavinimą

6. Emocinis valgymas nėra jūsų priešas. Iš esmės mes esame emocinės būtybės – turtingos, sudėtingos, nenuspėjamos, jausmų kupinos būtybės. Mes mylime, švenčiame, juokiamės, verkiame, nurimstame, kylame aukštyn … Taigi kaip gi mes negalėtume būti emocingi valgytojai? Mes mylime maistą. Mes turime savo mylimą restoraną. Mums patinka, kaip maistas padeda mus jaustis gerai. Kai kurie iš mūsų mėgsta gaminti maistą kitiems. Kai kurie iš mūsų aistringai vertina mitybą. Laikas tai įveikti – jei esate žmogus, prie stalo atsinešite emocijas. Kai mes realiai suprantame ir priimame, kad esame genetiškai užprogramuoti jausti ir reikšti emocijas, leidžiame sau šiek tiek atsipalaiduoti. Po noru pašalinti emocinį valgymą paprastai slypi siekis pašalinti nemalonius jausmus. Taip siekiame tikslo, kurio iš esmės neįmanoma pasiekti ir jaučiamės nusivylę bei nesėkmingi.

7. Atsikratykite toksiškų įsitikinimų apie maistą. Daugelis iš mūsų turi toksiškus įsitikinimus apie maistą, kurie yra tokie pat kenksmingi, kaip ir bet kuris toksinas maiste. Pavyzdžiui, žmonės tiki, kad „maistas yra priešas“, „maistas mane storina“, „maiste esantys riebalai taps mano kūno riebalais“, „mano apetitas yra mano priešas“, „kai tik turėsiu tobulą kūną, pagaliau būsiu laimingas“. Šie įsitikinimai gali atrodyti nekenksmingi, tačiau jie gali sukurti ryšį su maistu ir savimi, pripildytą didžiulės kančios ir skausmo. Pagalvokite apie tai – jei „maistas yra priešas“, mes visada, kai valgome ar net galvojame apie maistą, būname stresinėje „bėk arba kovok“ būsenoje. Toks galingas stresorius gali sukelti bet kokias problemas, atsirandančias dėl streso sukelto nevirškinimo, sumažėjusio kalorijų sudeginimo ir neramaus vidinio gyvenimo. Klausimas: ar jūsų santykis su maistu jus maitina, ar kenkia jums?

Tikriausiai pastebėjote, kad tinkama mityba yra ne tik pats maistas, bet ir kai kas daugiau. Ant stalo mes dedame ir save – savo viltis, baimes, mintis, jausmus, dramas ir svajones. Kuo daugiau mes praturtinsime savo mitybą – vitaminais A – atsipalaidavimu, P – pasitenkinimu, L – lėtumu ir M – meile, tuo daugiau mes galime puoselėti save įvairiose srityse.

Psichologė Asta Petrauskienė | Gyvenulengviau.blogspot.com
El. p.: psichologe.astapet@gmail.com
Parengta pagal https://drhyman.com/blog/2012/01/27/can-the-psychology-of-eating-change-your-metabolism/

Visas moteris kviečiu keistis kartu: Iki kovo 26 dienos audioseminarai „Aš, mano kūnas ir maistas“
tik už 111 eurų. Daugiau informacijos čia: gyvenulengviau.blogspot.com.

Share Button

You may also like...

1 Response

  1. A parašė:

    Jusu straipsnio ribose skelbiama stebuklingo tepalo,isgydancio sanarius, reklama.Tai yra melas,o dr.S.Velke -sukcius,zinoma jeigu toks egzistuoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.