Tabako dūmų atsisako vis daugiau gydymo įstaigų darbuotojų

0

Ar sveikatos priežiūros įstaigose laikomasi Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo? Kaip vertinamas medikų, ar toleruojamas pacientų rūkymas? Kokių specialybių gydytojai rūko daugiausiai, o kurie labiau linkę žalingo įpročio atsisakyti?..

Rūkančiųjų mažėja

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) 1999 m. buvo atlikti pirmieji tokio plataus masto tyrimai, siekiant nustatyti rūkymo paplitimą tarp vienos viešosios gydymo įstaigos darbuotojų – anoniminės apklausos būdubuvo apklausti 3090 žmonių. Tuomet nustatyta, jog šį žalingą įprotį turi 37,6 proc. vyrų ir 9,7 proc. moterų.

Portalas VLMEDICINA.LT domėjosi dabartine situacija sveikatos priežiūros centruose. Problemos aktualumą pabrėžia tai, kad ne vienos gydymo įstaigos atstovas, išgirdęs, jog reikės kalbėti apie rūkantį personalą – griežtai atsisako, kiti tvirtina – rūkančių gydytojų nėra arba jų – mažuma.

Pasak LSMU doc. dr. Aurelijaus Verygos, nors tyrimai yra gana seni, rūkančių nors ir sumažėjo, tačiau jų tikrai yra tiek tarp medikų, tiek tarp kitos profesijos sveikatos priežiūros srities atstovų.

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro sekretorė Veronika Skinulienė informavo, kad jų įstaigoje dauguma dirbančių gydytojų – moterys, kurių vidutinis amžius apie 50 ir daugiau metų. Vienintelis čia dirbantis vyras darbe tikrai nerūko.

„Žmonės rūko ar nerūko – tai jų asmeninis reikalas, ypač namuose. Nesu mačiusi lauke ar dar kur įstaigos patalpose rūkančių darbuotojų, gal ir parūko kur pasislėpę lauke ar kitur. Nėra laiko kada pavalgyti darbo metu, tai kaip reikėtų dar spėti parūkyti?“ – retoriškai klausia V. Skinulienė.

Jai antrina ir Mažeikių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Regina Meištienė: „Mūsų įstaigoje labai mažai rūkančiųjų. Kadangi dirba daugiausia moterys, tai rūkančių vyrų ir moterų darbuotojų skaičius procentais būtų panašus“.

„Pas mus nėra rūkančių darbuotojų. Nė vienas gydytojas nerūko, na, o rūkančių pacientų – apie 45 procentus“, – sakoŠilutės pirminės sveikatos priežiūros centro administratorė slaugai Daiva Žalgevičienė.

Draudimų laikomasi

LR Tabako kontrolės įstatymo, priimto dar 1996 m.siekiant mažinti tabako daromą žalą, 19 straipsnyje dėl tabako gaminių ribojamo vartojimo nurodoma, jog rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose bei jų teritorijose griežtai draudžiama.

Visi pašnekovai vienareikšmiškai teigia – jų įstaigose apie šį įstatymą žinoma bei jo laikomasi.

Jonavos PSPC sekretorė V. Skinulienė tvirtina, jog centre nėra atskirų patalpų rūkantiems darbuotojams. „Prie pagrindinio įėjimo turime vieną šiukšlinę nuorūkoms, jei prireiktų rūkantiems pacientams. Tačiau dar kartą norėčiau pabrėžti, jog rūkymas mūsų įstaigoje tikrai nėra toleruojamas“, – priduria moteris.

„Įstatymas yra logiškas ir tinkamas. Rūkymas – tai įprotis. Dar didesni draudimai rūkyti nepadėtų, reikia imtis kitokių priemonių. Tam tiktų švietėjiško pobūdžio programos. Reklama dėl žalos turėtų būti aktyvesnė, tačiau tai skirtingai veikia vaikus ir suaugusiuosius – vaikas nesuvokia, ką reiškia per reklamą rodomi juodi plaučiai.Su vaikais reikia kalbėtis, geras to pavyzdys – Švedija. Nuo vaikystės, nuo mažumės reikia šviesti vaikus, rengti specialias programas step by step (žingsnis po žingsnio) principu. Manau, šios priemonės padėtų sumažintų rūkančiųjų skaičių per porą dešimtmečių“, – mintimis dalijasi Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas.

Šilutės PSPC administratorė slaugai pažymi, jog jų centre, kaip ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, nėra rūkantiems darbuotojams skirtų patalpų viduje ar specialios aikštelės lauke. O siekiant sumažinti rūkalių skaičių, jos nuomone, reikėtų imtis griežtesnių priemonių: „Jei pacientas negirdi to, ką jam sako gydytojas, siūlyčiau taikyti brangesnį gydymą, o jei tai ligoninė – galbūt net ir išrašyti iš ligoninės“.

Draudimai padeda mažinti rūkančių skaičių

LSMU doc. dr. Aurelijus Veryga portalui sakė, jog jei tarp medikų nebūtų rūkančių, tai būtų beveik stebuklas, kurio vargu ar galima tikėtis.

„Dauguma medikų, kurie šiandien rūko, pradėjo rūkyti dar iki studijų ir tapo priklausomais. Kiek žinau, bene rečiausiai rūko britai gydytojai. Lietuvos gydytojai ir kitas medicinos personalas rūko mažiau nei bendra populiacija“, – LSMU atliktų tyrimų rezultatais dalinasi universiteto docentas.

Tyrimo duomenimis, daugiausiai rūkantys gydytojai – chirurgai (42,7 proc.), anesteziologai-reanimatologai (27 proc.), radiologai (26,9 proc.), odontologai (22,2 proc.).

Mažiausiai šis žalingas įprotis būdingas akušeriams-ginekologams (6 proc.), otorinolaringologams (6,7 proc.) ir pediatrams (7,3 proc.). Didžiausią procentą tarp jau metusių rūkyti gydytojų sudaro psichiatrai (20,8 proc.), laboratorijos gydytojai (16,7 proc.) bei anesteziologai-reanimatologai (16,2 proc.).

Remiantis tyrimų rezultatais, gydytojai iš visų viešosios gydymo įstaigos darbuotojų rūko mažiausiai (36,4 proc. tarp vyrų ir 7,6 proc. tarp moterų), o ydingas įprotis labiausiai paplitęs tarp jaunesniojo slaugos personalo darbuotojų (44,9 proc. tarp vyrų ir 11,3 proc. tarp moterų).

Būsimieji medikai – studentai į tabako vartojimą bei jo ribojimą žiūri liberaliau ir rečiau įvardija rūkymą kaip priklausomybę sukeliančią ligą. Tokios išvados buvo padarytos LSMU atstovų – A. Verygos bei T. Staniko 1995-2004 m. atliktame tyrime „Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto studentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymo kontrolę“.

Rūkyti draudžiančio LR Tabako kontrolės įstatymo ligoninėse ir jų teritorijose paisoma ne visada. „Teiginiai, kad to nedaroma, neatitinka realybės, nes kai kuriose įstaigose psichiatriniai pacientai netgi yra vedami parūkyti. O nerūkoma nebent tose įstaigose, kur administracija į šitą reiškinį žiūri rimtai, nes nuo to viskas ir priklauso”, – pabrėžia A. Veryga.

Gydytojas psichiatras pateikia ir daugiau duomenų, bylojančių draudimo rūkyti naudai: įvedus draudimus rūkyti tam tikrose vietose, kasdien rūkančių vyrų skaičius nuo 2000 iki 2010 metų sumažėjo 1,5 karto. Moterų tuo pat metu išliko stabilus. 2014 metais jau užfiksuotas ir vaikų rūkymo paplitimo mažėjimas. Po pasyvaus rūkymo mažinimo teisinių priemonių (draudimo rūkyti baruose, restoranuose ir kt.) apie 50 proc. sumažėjo ir pasyvus rūkymas namuose bei darbo aplinkoje. Vadinasi, priemonės, kurios veikia visame pasaulyje, veikia ir pas mus, nes mes nesame nei išimtinai blogesni, nei išimtinai kvailesni“, – teigia LSMU docentas.

Ką apie rūkančius medikus mano pacientai?

Didžioji dalis anonimiškai apklaustų daugiau nei 20 skirtingo amžiaus žmonių sutinka, kad gydytojas – pavyzdys pacientams.

„Medicina ir rūkymas – du nesuderinami dalykai. Tai kenksminga tiek pačiam rūkančiam, tiek aplinkiniams. O jei rūkantį gydytoją mato jo pacientai, tai ir nežiūri į rūkymą labai rimtai. Jei gydytojas gali rūkyti, tai kodėl aš negaliu?“ – teigia 46 m. A. R.

„Taip, gydytojas – pavyzdys mums, tačiau nereikėtų pamiršti, kad dažnai jo darbo sąlygos yra nepavydėtinos: labai didelis darbo krūvis, eilės laukiančių žmonių šalia kabineto, nėra normalių pertraukų pailsėti, pastovi įtampa, krūvis. Pati daug metų dirbau poliklinikos vaistinėje, mačiau realią situaciją, todėl nemanau, kad reikia smerkti rūkančius medikus – jie tokie pat žmonės, kaip ir mes“, – sako 53 m. U.L.

„Studijuoju visuomenės sveikatą. Mūsų universitete yra ne vienas dėstytojas, kuris rūko, nors ir čia (švietimo įstaigose) yra taip pat draudžiama rūkyti, kaip ir ligoninėse ar poliklinikose, bet tai nereiškia, kad dėstytojas man ar kitiems rodo blogą elgesio pavyzdį tai darydamas. Tai jo pasirinkimas“, – svarsto 20 m. I. Š.

Ieva Uselytė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Naudota literatūra:
http://medicina.lsmuni.lt/med/0303/0303-15l.pdf
http://medicina.lsmuni.lt/med/0507/0507-09l.pdf

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here