Tai kokia nors ankstyva šizofrenijos forma ar tai tiesiog depresija?

1
samone
Dail. James Yang

Klausimas: Sveiki, jau kuris laikas gyvenimas pasidarė labai sunkus, o draugų, iš kurių galėčiau tikėtis pagalbos bei išsipasakoti, neturiu. Aš abejoju dėl savo psichinės sveikatos: gyvenime esu ne kartą bandęs žudytis. Atrodo, darydavau viską teisingai, bet visada kas nors nutikdavo, dėl ko aš vis esu gyvas. Paskutinį kartą bandžiau prieš nepilnus metus. Turbūt tam įtakos turėjo ir dideli kiekiai įvairiausiu narkotikų, bet po paskutinio karto aš įstrigęs savo įsitikinime, kad šiame pasaulyje dėl “priežasčių” man niekada nepavyks nusižudyti ir aš įstrigau pasaulyje, kuriame niekada nemirsiu, nebent sulaukęs natūralios mirties. Kartais atrodo, kad po paskutinio bandymo nusižudyti aš patekau į kitą pasaulį, pragarą, kuris nuolat bando atsilyginti už mano egoizmą suteikdamas kuo daugiau kančių.
Gal tai ir būtų visai nieko, bet pradėjau bijoti dėl savęs, nes viskas vėl pasidarė taip tamsu, kad aš pradedu galvoti apie būdus, kaip apgauti šią “nemirtingumo taisyklę”.

Skaitant šį laišką net pačiam susidaro vaizdas, kad sirgčiau kokia nors ankstyva šizofrenijos forma. Ar tai tiesiog depresija?

Karolis (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Labas Karoli, gerai, kad parašei, nes pats laiške mini, kad pastaruoju metu gyvenimas tapo labai sunkus ir neturi kam išsipasakoti, o rašymas gali būti ne tik išsipasakojimo forma bet ir pagalbos sau būdas. Į tavo klausimą ar sergi šizofrenija ar depresija atsakyti išsyk negaliu, vien jau todėl, kad diagnozavimui tektų atlikti įvairius testus ir pasikalbėti akis į akį.

Kita vertus, norisi atkreipti tavo dėmesį į tai, jog vien suvokimas, kad pagalba reikalinga bei jos ieškojimas liudija tavo sveikos nuovokos labui, kartu tai būtina sąlyga ir pirmi žingsniai geresnės savijautos link. Ne kiekvienas išdrįsta prašyti pagalbos, pripažinti savo silpnumą, tam išties reikia tam tikros drąsos, stiprybės, todėl noriu tave už tai pagirti ir kartu su tavimi dėl to pasidžiaugti.

Paprastai prislėgtos nuotaikos arba depresyvūs žmonės mano, kad jie negali pakeisti esamos situacijos, kad tai ne jų jėgoms. Įdomu, ar ir tu taip manai? Suprantama, kad kenčiant, jaučiantis užstrigusiam, nejaučiant pasitenkinimo ir gali atrodyti, kad „nieko aš negaliu pakeisti“. Tačiau tiesa ta, kad žmogus yra ypatingas sutvėrimas, galintis padaryti pačius netikėčiausius dalykus. Dažniausiai jį stabdo įsitikinimas, kad kitaip būti negali. Tik tai. Įdomu, kas tau padėdavo praeityje? Rašai, jog savo gyvenime esi ir anksčiau išgyvenęs sunkių krizinių periodų, prisimink viską, kas tau tuo metu padėdavo pasijausti bent šiek tiek geriau. Ar tie būdai galėtų pagelbėti jei pritaikytum juos dabartinėje situacijoje?

Akivaizdu, jog niekas nesižudo šiaip sau, tam turbūt turėjai svarių priežasčių, argumentų, buvai dėl kažko labai nelaimingas, su kuo būti buvo sunku. Tačiau, kaip ir pats rašai, juk nieks negyvena čia amžinai ir visi mirsime bet kokiu atveju. Dažnai filmo kulminacija netikėtai apverčia visą siužeto prasmę ir istorijos eigą imame vertinti naujai, kas atrodė nuobodu ir tuščia, gali pasirodyti genialu ir nepaprasta. Taip ir gyvenime.

Rašai, kad abejoji, kitaip tariant nerimauji dėl savo psichinės sveikatos, nes esi bandęs žudytis, tačiau kas kart kas nors sutrukdydavo. Žmogus yra unikali būtybė tuo, kad suvokia savo ribotumą laike. Tai, kaip žmogus suvokia gyvenimą ir mirtį, atsiliepia jo nerimo lygiui. Jei jis bijo pripažinti savo mirties realybę ir nerimą, einantį kartu su ja, jis gali mėginti pabėgti nuo savo realybės įsisąmoninimo. Nerimas yra tavo žingsnis link pokyčio, žinoma, reikia pastangų, kad galėtum atpažinti ir gerus dalykus, o ne vien susigūžti ir užstrigti niūriuose.

Nerimas – tai būsena, būtina žmogaus dvasiniam gyvenimui, nes parodo gebantiems įsiklausyti į savo būsenas, kad gyvenime kažkas vyksta ne taip. Suvokimas, kad egzistuojame baigties link, suteikia gyvenimui realumo, kiekvienai akimirkai reikšmingumo. Didžioji dalis žmonių neigia mirtį ir naudoja tai kaip strategiją kontroliuoti mirties nerimą. Iš tavo laiško akivaizdu, kad esi puikiai įsisąmoninęs savo mirtingumą ir tai yra tavo stiprybė. Vienas garsiausių psichoterapeutų pasaulyje Irvin D. Yalom yra pasakęs „nors fizinė mirtis mus sunaikina, tačiau mintis apie mirtį gelbsti“. Dviejose knygose I.D. Yalom nagrinėja mirties temą: „Gydymas Šopenhaueriu“ ir „Žiūrėti į saulę; kaip įveikti mirties baimę“. Tai ne vadovėliai, tačiau galbūt jose rasi paprastų ir garsių žmonių pamąstymus tau artimomis temomis.

Tavo laiškas, mano akimis, susideda iš dviejų dalių: pasakojimo ir įvertinimo arba kitaip tariant turinio ir refleksijos. O tai pagrindiniai dalykai reikalingi savijautai gerinti. Skaitant susidarė įspūdis, kad tarsi paėmei ir vienu ypu išliejai tai, kas neduoda ramybės. Man taip ir norisi paklausti, kaip jauteisi, po to, kai parašei?

Rašymas gali būti ir saviraiškos būdas ir terapija kaip jau minėjau pradžioje, jis padeda geriau pažinti save. Rašydamas geriau suvoki savo situaciją, suformuluoji ir įvardini problemas, gali pažiūrėti į jas iš šalies. Rašydamas žmogus tampa savo gyvenimo kūrėju, menininku. Rašymas padeda žmonėms atrasti, pažinti ne tik gyvenimą pasaulyje, bet ir išorinio pasaulio atspindį savo viduje. Žmonės pasaulyje mato daug blogo, tikriausiai tu taip pat. Aplinką sunku pakeisti, bet rašant į ją pažvelgiama kitaip. Rašei, kad neturi artimųjų, su kuriais galėtum pasidalinti savo išgyvenimais, tikriausiai dėl to jautiesi labai vienišas. Žmonių negalime pakeisti, o rašydamas juos gali paversti tokiais veikėjais, kokius nori matyti.  Gali raštu diskutuoti su savimi, vieną dieną į viską žvelgti vienu kampu, kitą kitu. Ir tu gali neparodyti savo netikrumo kitam, tu gali vesti diskusiją su savimi ir išlikti saugus.

Iš to, kad parašei ir ieškai pagalbos darau prielaidą, kad pakankamai kritiškai vertini savo situaciją. Jei žmogus priima savo mirtingumą, paprastai mirties perspektyva motyvuoja jį prisiimti atsakomybę ir reaguoti į gyvenimo galimybes. O tai dar vienas požymis, kad gebi vertinti situaciją ir adekvačiai reaguoti.

Tam, kad realiai įvertinti tavo sveikatą reikalingas psichikos sveikatos specialistas. Neparašei, kuriame mieste gyveni, tačiau daugumoje miestų yra įvairių psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, nuo poliklinikos iki privačiai konsultuojančių psichologų. Labai svarbu, kad suvokdamas, kad tau reikalinga pagalba neliktum vienas. Suprantu, kad žymiai lengviau apibūdinti fizinį negalavimą ir pasakyti, ką ir kur skauda. Lengviau pasiryžti nueiti į polikliniką ir registratūroje paprašyti užregistruoti pas chirurgą, okulistą, na, dar pas neuropatologą. Tačiau kai pradeda skaudėti sielą, tampa tamsu, kamuoja nerimas, baimė, žmogus negali sau rasti vietos, tampa gana sudėtinga nuspręsti, kur ieškoti pagalbos: juk nei pasakysi, nei parodysi, kurioje vietoje skauda. Dar sunkiau pasiryžti ieškoti pagalbos ir praverti psichologo ar psichiatro kabineto duris. Turbūt nė vienoje kitoje srityje tokio didelio vaidmens nevaidina pasitikėjimas. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris ne tik klauso, bet ir girdi; kuris savo asmeninėmis savybėmis būtų priimtinas būtent tau, su kuriuo tu gerai jaustumeisi. Toliau nurodysiu keletą puslapių, kur galėtum rasti pagalbą siekdamas pasprukti iš savojo pragaro. To tau ir linkiu.

Jei žmogus priima savo mirtingumą, paprastai mirties perspektyva motyvuoja jį prisiimti atsakomybę ir reaguoti į gyvenimo galimybes.

Kelios nuorodos:
Nemokama trumpalaikė psichologo konsultacija be išankstinės registracijos Vilniuje arba per Skype: krizesiveikimas.lt 
Nemokama emocinė parama telefonu ir laiškais: jaunimolinija.lt
Pasirašyk planą, kuris gali padėti tau pasijusti geriau sunkiu momentu: sumazinktyla.lt/suzinok-dalinkis/
Narkomanai anonimai yra sveikstančių priklausomų nuo narkotikų žmonių tarptautinė draugija, kuriama vietovės pagrindu: lietuvos-na.lt 

Psichologė Rūta Baltušninkaitė
ruta@klauskpsichologo.lt
www.klauskpsichologo.lt
www.facebook.com/klauskpsichologo

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Gyvenime nėra kliūčių, problemų yra tik pamokas, kurias reikia išmokti.
    Rašei “gyvenime esu ne kartą bandęs žudytis. Atrodo, darydavau viską teisingai, bet visada kas nors nutikdavo, dėl ko aš vis esu gyvas.” tau gyvenimas siunčia ženklą, kad tu šiame gyvenime esi reikalingas ir dar turi padaryti daug darbų ir pasiekti tikslų. Tačiau, darbus ir tikslus privalai dirbdamas su savimi atsakyti pats, pasvarstyk kas tau gyvenime teikia džiaugsmą? Apie ką tu svajoji? Yra nemokamos telefono linijos, kuriomis pasiskambinus visada būsi išklausytas, nebūtina pulti į kraštutinumus ir skubėti kelti ranką prieš save. Žinok tu nesi vienas ir yra žmonių, kurie gali tau padėti atrasti gyvenimo džiaugsmą. Jeigu parašei į šią svetainę, vadinasi suvoki, kad laikas keisti savo gyvenimą ir lipti iš esamos situacijos aukščiau.
    Linkiu stiprybės ir siek neįmanomo, būtinai pasieksi maksimumą!

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here