Tam, jog paskatintų jaunąją kartą gerai dirbti vadovams teks į pasaulį pažvelgti jų akimis

0

Lietuvos darbdaviai į jaunąją kartą dažnai linkę žiūrėti neigiamai. Jaunuosius – po 1990 metų gimusius – darbuotojus jie neretai laiko tinginiais bei save įsimylėjusiais svajotojais, kurie impulsyviai trokšta greitų rezultatų, tačiau jų siekdami dirbti nenori. Laikas šių stereotipų atsisakyti – tai pats geriausias būdas atskleisti vadinamosios Z kartos potencialą ir sukurti tvirtą ryšį su jaunais darbuotojais, kurie pasaulį mato visiškai kitaip nei prieš tai buvusios kartos. Geriausius būdus tai padaryti atskleidžia Gerda Baltrūnaitė, personalo paieškos ir laikino įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ pardavimų vadovė Lietuvoje.

nuot. Gedimino Gaidelio - Gerda Baltrūnaitė

Gerda, minėjote, kad dabartiniai vadovai priimdami į darbą jaunąją Z kartą susidūria su iššūkiais – kaip formuoti komandą, kaip užtikrinti efektyvų darbą, deleguoti atsakomybę skirtingose srityse ir valdyti jaunuolių lūkesčius. Ką galėtumėte patarti darbdaviams?

Pirmiausia reikėtų suprasti, kad naujosios kartos darbuotojai pasaulį mato visai kitomis akimis nei ankstesnės kartos, todėl su jaunais žmonėmis neišvengiamai reikės keisti santykį. Reikėtų pradėti nuo to, kad darbdaviai įtrauktų Z kartą į svarbių klausimų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Jauniems žmonėms svarbu jausti, kad aplinkiniai vertina jų nuomonę, o ne pabrėžia jų jauną amžių.

Ši karta iš tiesų yra itin talentinga, bet jai reikalinga ir teisinga kryptis. Organizacijos viduje Z kartos darbuotojui gyvybiškai svarbus vidinis ugdymas, kai darbuotoją moko ir nukreipia autoritetą turintis ir patyręs specialistas. Toks ugdymas turi būti pozityvus, rodant pavyzdį, kokia linkme judėti, kokias priemones pasitelkti, o ne kritikuojant dėl klaidų. Z kartos motyvacija auga stebint autoritetą ir sėkmingai įgyvendinant užduotis, o ne grįžtant prie padarytų klaidų ir jas analizuojant.

Taip pat minėjote, kad jaunosios kartos darbuotojams labai svarbu socialinė atsakomybė. Ar darbdaviai turėtų į tai atkreipti dėmesį?

Z kartai iš tiesų rūpi, kas vyksta jų valstybėje, jų mieste, jų organizacijoje. šį reiškinį įmonės vis dažniau pastebi ir Lietuvos mokyklose. Štai profesinės savanorystės programos „Kam to reikia?!” dalyviai bendrauja so mokiniais, pasakoja jiems apie savo profesiją bei organizaciją ir taip padeda vaikams susidaryti realų vaizdą apie darbą konkrečioje srityje. Bendraudami su jais organizacijų specialistai tuo pačiu pastebi, kas svarbu Z kartai.

Jau dabar aišku, kad draugiškos aplinkai technologijos, atliekų rūšiavimas, socialiniai bei paramos projektai, savanoriavimas, lygių galimybių užtikinimas yra būtini svajonių darbovietės požymiai, kurie padės pritraukti, motyvuoti ir išlaikyti Z kartos darbuotojus.

Be to, vadovai turėtų nepamiršti užtikrinti Z kartai galimybę tobulėti bei suteikti tam reikalingus mokymosi įrankius – nuo naujausios technikos iki įvairių mokymų, padedančių  jauniesiems darbuotojams augti ne tik profesinėje srityje. Idealiu atveju mokymai turėtų vykti pasitelkiant naujausius IT sprendimus, galbūt netgi socialinių tinklų pagalbą, nes internete Z kartos žmonės jaučiasi itin laisvai ir patogiai, drąsiai ir nieko nevaržomi gali dėstyti savo mintis bei rodyti progresą.

Gerda, šiandien specialistai dažnai pamini Z kartos individualizmą ir norą išsiskirti. Ar tai kaip nors paveikia jų elgesį darbe?

Žinoma. Specialistai pastebi, kad Z kartai taip pat svarbi individualizuota darbo vieta bei galimybė judėti. Z karta į savo darbo vietą žiūri labai lanksčiai ir nori turėti pasirinkimą dirbti iš bet kur: namų, kavinių ar net keliaujant.

Įmonės, kurios aiškiai suvoks naujosios Z kartos darbuotojų poreikius, nebijos keistis ir adaptuos nusistovėjusias taisykles organizacijose, laimės kovą dėl geriausių darbuotojų.

Ačiū Jums už pokalbį.

Kam to reikia?!“ yra programa, prie kurios prisijungę organizacijų atstovai visoje Lietuvoje padeda mokiniams sužinoti apie skirtingas profesijas bei karjeros galimybes.

Savo sričių profesionalai važiuoja į mokyklas pasakoti apie savo profesijas, priima mokinius į savo darbą vienai dienai „šešėliauti“ arba pasikviečia į ekskursiją įmonėje ar organizacijoje pamatyti, kuo gyvena ir ką veikia viena ar kita įmonė ar įstaiga. Prieš trejus metus šią programą inicijavo „Swedbank“ ir „Omnitel“, o šiandien prie jos prisijungusios daugiau nei 200 įmonių bei 700 mokyklų. Visi, kuriems rūpi vaikų pasirinkimai, gali prisijungti prie „Kam to reikia?!“ spausdami www.kamtoreikia.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here