Per 5 tūkst. metų gyvuojantis tantros mokymas, pastaruoju metu vėl atrandamas iš naujo. Gyvenimo pilnatvės desperatiškai ieškantis šių laikų žmogus palengva apsipranta su mintimi, kad taip trokštamos laimės šaltinis trykšta ne kur kitur, o jame pačiame.

Tantrinė joga, TantraTačiau dažnai nežinoma, ką ir kaip praktikuoti. Įsivaizduokime, kad aš noriu medituoti, atsidėti dvasios tyrinėjimui, tik… Kur padėti gamtos įskiepytą seksualumą? Ką ši energija su manimi išdarinės? Ko gero, siųs man visokias vizijas, gundys erotinių vaizdinių kupinomis haliucinacijomis… Gražuolių deivių, nimfų ir fėjų sklidini mitai, kaip tik ir paliudija, kad žmogui labai sunku eiti tobulėjimo keliu, kuriame privalu paneigti, atmesti kūną su visa jo biologine teisybe. Tantra yra kelias, kuris nereikalauja seksualinę energiją iš savo prigimties išrauti, atkirsti, sunaikinti. Tantra sako: “Panaudokime ją”. Panaudokime seksualinę energiją, kaip ir daugybę kitų, iš pažiūros sunkių, nepatogių, bauginančių dalykų. Ak, jūsų kelyje riogso nepajudinamas akmuo? Ką gi, užlipkite ant jo, galėsite toliau pamatyti!

Lotoso simbolis
Pirmuosius Tantros mokymus užrašė nušvitęs mokytojas Šiva, gyvenęs prieš 5000 metų Indijoje. Jis mokė 112 meditacijos būdų, kuriais galima pasiekti aukščiausias sąmonės būsenas. Šiva Indijoje garbinamas ir šiandien. Jį simbolizuoja lingamas, vyriško organo forma, reiškiantis „šviesos lazdą“. Šivos lingamas ilsisi joni, moters lyties organų formoje, reiškiančioje „šventąją vietą“. Tai labai paprastas simbolis: visas tantros kelias yra darnus vyriškojo ir moteriškojo pradų sujungimas.

Sanskritiškas žodis „Tantra“ gali būti verčiamas įvairiai. Jis reiškia „kelią“, o taip pat „metodą“, o plačiąja prasme – „ribų peržengimo būdus“. Taip pat ši sąvoka gali būti suprantama kaip „perkeitimas“, o kalbant labiau apibendrinant – „nuodų pavertimas nektaru“.

Tantros esmę trumpai ir vaizdingai nusako vienas populiariausių jos simbolių – lotosas. Mes džiaugiamės lotoso žiedu. Tačiau tam, kad pražystų, lotosui reikalingos ir šaknys, kurios auga iš dumblo ir purvo. Mes negalime priimti tik žiedo, bet nepriimti šaknų. Žiedas be šaknų yra negyvas, jis negali augti. Žmogus, kuris teigia, kad yra kupinas tik meilės, gerumo, atjautos ir t.t. taip pat neatrodo labai tikras. Kaip ir lotosas, kiekvienas mes turime savo šaknis, augančias iš dumblo. Kitaip tariant, iš to, ko mielai apsimestume neturį. Mūsų baimė, seksualumas, pyktis ir daugelis kitų dalykų – ta pirmapradė energija, kurią kaip ir lotosas galime kelti į viršų ir transformuoti į žiedą. Viskas atrodo taip paprasta ir natūralu, bet… Ar daugelis gyvenime jaučiamės esą panašūs į žydinčius lotosus? Veikiausiai ne. O jei ir jaučiamės esą lotosai, tai greičiau jau išrauti, nupjauti, žydintys netikrais plastikiniais žiedais. Atrodo tarsi gražu, tačiau negyva… Ir tai ko gero lėmė vis didėjantį vakariečių susidomėjimą tantrinėmis praktikomis.

Svarbu suprasti, jog Tantra neperša jokių įsitikinimų ar filosofijos: ji paprasčiausiai pateikia meditacijos metodus. Kiekvienas žmogus gali šiais metodais eksperimentuoti ir atskleisti savąsias tiesas. Kiekvienas metodas yra skirtas tam tikrai kūno bei sielos savybei ir įveda į kelią, kuriuo asmeniškai turite eiti. Šis kelias vienam žmogui gali būti svarbesnis, o kitam mažiau svarbus.

Tantros vizija – „besąlyginis visko priėmimas“. Tantroje niekas neuždrausta. Ką žmogus patiria savo kelyje, nepaisant vertinimų ar tai gera situacija ar bloga, yra žiūrima kaip į galimybę pasimokyti iš situacijos. Tantros vizija – tai visuma, aprėpianti viską, kadangi kiekviena situacija gera ar bloga, maloni ar nemaloni, ji yra galimybė geriau suvokti kas esate ir kaip galite išplėsti savo sugebėjimus.

Tantra nėra religinė filosofija, nežiūrint to tyrinėja dvasinį gyvenimą, gilinasi i senovinį gyvenimo suvokimą. Tai poetiškas mokslas apie aukščiausiąjį seksualumą, jau tūkstantmečius egzistuojantis ne tik Indijoje ir Tibete, bet ir Tolimuosiuose Rytuose.

Seksas yra šventas dalykas
Pagal tantrinį supratimą seksualinė energija yra priimama kaip artimas ir mylimas draugas, o ne kaip uždraustas ir slaptas dalykas, apie kurį reikia kalbėtis pašnibždomis. Tantra neneigia sekso ir nelaiko jo kliūtimi i dvasinį nušvitimą bei Dieviškumo siekimą. Priešingai, ji yra vienintelis dvasinis kelias, teigiantis, kad seksas yra šventas dalykas.

Gali pasirodyti keista, kad mūsų „seksualizuotoje“ visuomenėje seksas tebėra vienas didžiausių draudimų, baimių, tabu. Visgi daugeliui žmonių seksualumas yra bauginantis dalykas, o į Tantros renginius einama tiek su nerimu, tiek su smalsumu. Net pats žodis „Tantra“ provokuoja įvairiausias idėjas, susijusias su seksu. Nors žmonės trokšta patirti savo seksualinę energiją, džiaugtis savo seksualumu, tačiau ir bijo. Seksualumas – subtili sritis ir dažnai net patys neįsivaizduojame, kiek daug nešiojamės žaizdų, susijusių su seksu. Ir užuot priėmę savo seksualumą kaip faktą, kaip energiją, iš kurios semiamės stiprybės, mes imame tai arba neigti („Seksualumas man nesvarbu, manyje to visiškai nėra ir man tai nerūpi!“), arba perdėtai akcentuoti („Man niekas nesvarbu, tik seksas!“). Abiem atvejais tai tik pozos, kaukės, slepiančios gilų skausmą. Neretai, to, ką jaučiame (o tiksliau, nejaučiame), mes tiesiogiai net ir nesiejame su seksualumu. Tiesiog atrodo, kad gyvenimas pilkas, beskonis ir bekvapis, kad jis šliaužia pro šalį, o mes tik bejėgiškai stebime, neturėdami jėgų gyventi, kad nežinome, dėl ko norėtume gyventi, kur išbarstėme savo džiaugsmą, gyvybingumą, kūrybingumą, kad negalime ir nenorime taip gyventi… Tokiais atvejais verta vėl prisiminti lotosą ir savęs paklausti, o kodėl apskritai lotosui reikia žydėti? Kas skatina jį tai daryti? Kas gi daugiau, jei ne kitas lotosas, augantis greta! Tai dėl jo, dėl to kito lotoso, ir vyksta transformacija: iš šaknų, iš purvo – į žiedą. Tam, kad galėtume kilti ir žydėti, mums irgi reikia kito žmogaus. Vyrui reikia moters, moteriai – vyro. Nes tik taip sukuriama augimui reikalinga energijos tėkmė. Kai jos nėra, mes jaučiamės įstrigę purve, neturintys motyvacijos ir energijos kur nors eiti ar ko nors ieškoti. Arba priešingai, kaltiname partnerį, kad jis ne toks, kad jis mums nepadeda būti tokiems, kokie iš tiesų norėtume būti, ieškome kito partnerio, nusiviliame, vėl ieškome…

Nors daugelis mano, kad Tantrą galima praktikuoti tik su partneriu ar kad joje būtinai praktikuojama seksualinė sueitis, iš tiesų taip nėra. Iš 112 klasikinių tantrinių meditacijų vos kelios yra tiesiogiai susijusios su seksu. Be abejo, idealu, jei tai daroma drauge su mylimuoju ar mylimąja. Tada šis kelias gali nuvesti išties labai giliai.

Tačiau dar vienas Tantros principas teigia, jog kelią pradėti reikia nuo ten, kur esi. Jei esi vienas (ar jautiesi esąs vienas) – gali tai daryti vienumoje. Jei su partneriu, medituoti, be abejo, geriau dviese. Kitas žmogus mums reikalingas ne tam, kad mus užpildytų, o tik tam, kad kaip veidrodis atspindėtų tai, ką patys turime. Ir kad tai, ką matome kitame, iš tiesų daugeliu atvejų priklauso mums patiems. Šis suvokimas išlaisvina nuo partnerio, leidžia pajusti, kad mūsų gyvenimas priklauso mums, tačiau drauge suteikia laisvę juo dalintis ir pasakyti kitam: „Greta tavęs aš jaučiuosi seksualus. Tačiau tai yra mano seksualumas. Ir aš galiu su tavimi dalintis tuo, ką turiu. Galiu nesidalinti. Tai yra mano. Ačiū, kad leidai man tai pamatyti ir pajusti. Ačiū, kad parodei man kelią į save.“

Parengė leidykla ir meditacijos centras – „Meilės kelias“.
Mes Facebook’e

Susiję rašiniai: Seksualumas

Dalintis:
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!