Tapti laimingu gerokai lengviau, nei jūs galvojate

Asociatyvi iliustracija: Yeshi Kangrang / Unsplash.

Yra toks posakis – „Jei nori kažką gerai paslėpti, padėk tai labiausiai matomoje vietoje“.

Kas mumyse yra labiausiai matomoje vietoje, kaip sakoma, prieš mūsų nosį? Tai mūsų mintys, jos visada sukasi mūsų galvoje, norime to, ar ne. O kelias į laimę eina per savo santykio su mintimis atradimą ir išgryninimą. Mes esame tiek įpratę, tiek susitapatinę su nuolatiniu minčių srautu savo galvoje, kad tiesiog pasyviai priimame šį mentalinį triukšmą, arba lyg robotai vykdome savo minčių komandas, net nebandydami pasirinkti, klausyti šių minčių, ar ne.

Padarykime eksperimentą – stebėkime savo mintis vieną dieną ir paskui įvertinkime, kiek iš viso minčių srauto buvo naudingų, produktyvių minčių. Pamatysime, kad jų tikrai nedaug. Jei lyginti su televizijos žiūrėjimu, galime sakyti, kad kasdien mes žiūrime tą patį kanalą, kurio didžioji dalis informacijos mums visai neįdomi ir nereikalinga. Ar tikrai mes nieko negalime pakeisti? Ar tikrai turime tik šį vienintelį informacijos kanalą? Ką mes galime padaryti? Pirmiausia imti kritiškiau žiūrėti į savo sąmonės turinį. Ar tikrai mintys yra mūsų? Jei atsakome – taip, tada kodėl mes kuriame visas neigiamas, keliančias nerimą, menkinančias mus mintis? Juk visi siekiame laimės, pozityvo ir, suprantama, kad šios neigiamos mintys tikrai nedaro mūsų laimingesniais. Pasižiūrėjus į tai iš šalies, atrodo absurdiškai – mes patys sukuriame mintis, o paskui su jomis kovojame. Viskas tampa logiška, jei mes pripažįstame faktą, kad mintys ateina iš išorės. Tada mes įgyjame laisvę šias mintis priimti arba atmesti.

Taigi, kelias į produktyvų, laimingą gyvenimą prasideda nuo savęs tyrinėjimo, pirmiausia, savo minčių. Juk tik patys ištyrinėję savo sąmonę, mintis, galime atsakyti į klausimą “kas aš esu?” ir tada rinktis savo gyvenimo kelią. Neišsiaiškinę patys savo minčių prigimties, negalėsime išvengti abejonių, vidinių prieštaravimų, tai reiškia, kad gyvenime ir toliau blaškysimės, mumis bus lengva manipuliuoti. Juk, kol patys savęs nepažįstame, mes nepažįstame ir mus supančio pasaulio, mes renkamės dažniausiai ne tai, kas iš tiesų reikalinga mums, o tai, kas labiau patraukia mūsų dėmesį. Jei mes nepažįstame savęs, mes reaguojame šabloniškai, impulsyviai, ir visos mūsų reakcijos lengvai nuspėjamos ir prognozuojamos. Pritraukti ir manipuliuoti mūsų dėmesiu šiais laikais yra labai ištobulintos technologijos ir tie, kas jas kuria, manau sutiksite, mažiausiai galvoja apie mūsų psichologinį dvasinį gerbūvį.

Kelias į laimę prasideda nuo paprasto trumpo eksperimento. Atsisėdame patogiai, užsimerkiame, atsipalaiduojame ir tiesiog stebime savo sąmonę. Matome mintis, gal dar vaizdinius. Neįsitraukiame, tiesiog stebime. Čia mes galime padaryti pirmą išvadą: yra mintys ir esu aš, kaip stebėtojas. Jei aš esu stebėtojas, tai minčių aš nekuriu, jos tiesiog ateina į mano sąmonę. Kita išvada, kurią jau galime padaryti: aš galiu rinktis, kokiom mintim atiduoti savo dėmesį. Aiškumo dėlei, galima šį procesą palyginti su kompiuterio ekranu, kuriame yra įvairių programų ikonos. Ant kurios ikonos užvesime pelę ir paspausime, ta programa ir atsidarys. Taip ir mūsų dėmesys, kaip kompiuterio ekrane pelės kursorius, į kurią mintį sutelksime dėmesį, ta mintis ir aktyvuosis, tai yra pradės dominuoti mūsų sąmonėje. Šis paprastas akivaizdus faktas kažkodėl dažnai ignoruojamas, o juk tai raktas į mūsų vidinę savijautą, gyvenimo pokytį. Taigi, mintys mums ateina, mes galime rinktis, kokioms mintims atiduoti dėmesį. Ką mums duoda laisvė rinktis mintis?

Jei dažniau stebėsime savo mintis, galėsime padaryti dar vieną išvadą – ne visos mintys yra mums naudingos, mintys gali būti ir akivaizdžiai mums kenksmingos, priešiškos. Tai visos mintys, skatinančios baimę, kaltę, bejėgiškumą, apmaudą ir kitas neigiamas būsenas. Kadangi turime laisvę rinktis mintis, galime šių neigiamų minčių atsisakyti, tai yra, nekreipti į jas dėmesio, perkelti dėmesį į pozityvesnes mintis. Tai yra paprasta, todėl ir fundamentalu. Kad ir kokią psichoterapiją ar dvasinį mokymą jūs praktikuosite, vistiek anksčiau ar vėliau ateisite į tą patį tašką, tai yra “aš ir mintys mano galvoje” ir jums teks susitikti su pačiu savimi, atsakyti į klausimą “Kas aš esu?”. Apie tai yra senovės pamokanti istorija.

Vienas jaunas žmogus ieškojo mokytojo, kuris išmokytų jį, kaip tapti laimingu. Pirmiausia jis sutiko paprastą, žmonių gerbiamą mokytoją ir paklausė jo, kaip tapti laimingu? Mokytojas atsakė:

– Tam reikia nusiraminti, atsipalaiduoti ir paklausti savęs – kas aš esu?
– Ir viskas?, – nustebo jaunuolis. Jis pagalvojo, kad šis kelias į laimę per daug paprastas, kad būtų teisingas. Jaunuolis rado kitą mokytoją, kuris sutiko jaunuolį išmokyti laimės recepto. Tik, kad įrodyti, kad yra vertas būti mokiniu, jis turėjo tarnauti mokytojui, vykdyti visus jo nurodymus. 10 metų jaunas žmogus dirbo visus darbus, rūpinosi mokytojo buitimi. Kai mokytojui atėjo laikas palikti šį pasaulį, jis pasikvietė jaunuolį ir tarė:
– Dabar tu pasiruošęs išgirsti mano mokymą.
– Ir koks jis?, – paklausė jaunuolis.
– Tu turi nusiraminti, atsipalaiduoti ir paklausti savęs – kas aš esu?

Save ir gyvenimą galima pakeisti tik tiek, kiek mes pajėgūs dirbti su mintimis, tai yra, jas atpažinti, kontroliuoti, atsirinkti. Minties jėga – ne kartą girdėtas išsireiškimas ir tai tiesa, viskas prasideda nuo minties. Juk tai komanda veiksmui, jei mes paklūstame atėjusiai minčiai, atiduodame jai savo dėmesį, tada mes tampame šios minties vykdytojais. Mes nežinome visų aplinkybių, bet manau, kad sutiksite – Hitleris tapo Hitleriu, nes atidavė savo dėmesį minčiai “noriu užkariauti pasaulį”, o Buda tapo Buda, nes atidavė savo dėmesį minčiai “noriu pasiekti nušvitimą, išsilaisvinimą”. Būkime laisvi ir rinkimės teisingai.

Šis tekstas gimė dėka visų mano klientų, kurie padėjo sukaupti didelę patirtį ir dėka Anastasijos Novych knygų, kurios atnešė daug gilesnį šios patirties suvokimą ir vidinę ramybę.

Psichologas Remigijus Stripeikis | gyvenkimegeriau.lt

Share Button

You may also like...

1 Response

  1. K parašė:

    Na galu gale pchichologas pas kury kreipciausi :-) Nuostabus straipsnis. Kai mintys pasileidzia – toje vietoje galima pradeti visus laiminti :-) Viska ka duodi visada duodi pats sau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.