Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gyvena savo gyvenimą, niekas negyvena dėl tavęs. Vienintelis dalykas, ką žmogus sugeba pajausti, tai savo nuosavą laimę. Jeigu tu suprasi, kad niekas neprivalo padaryti tavęs laimingu, tu išsivaduosi nuo begalybės tuščių vilčių ir lūkesčių.

Tai reiškia, kad niekas neprivalo tavęs mylėti. Jeigu kažkas tave myli, vadinasi tavyje yra tai, kas tą žmogų daro laimingu. Sužinok kas tai ir pamėgink tą savybę savyje sustiprinti – tuomet būsi mylimas labiau.

Kai kiti žmonės ką nors daro tavo labui, tai vyksta tik todėl, kad jie nori taip elgtis. Todėl, kad tavyje yra kažkas jiems svarbaus, kažkas, dėl ko jie nori tau patikti. bet tikrai ne todėl, kad jie tau privalo kažką daryti. Jeigu tavo draugai nori su tavimi būti – tai tikrai ne iš pareigos.

Niekas neprivalo tavęs gerbti. Ir kai kurie žmonės nebus tau malonūs. Nuo to momento, kai tu suprasi, kad niekas neprivalo daryti tau gera, ir kad kai kurie žmonės gali būti tau blogi, tu išmoksi tokių žmonių vengti. Nes ir tu jiems nieko neprivalai.

Dar kartą – niekas tau nieko neprivalo, bet: tu privalai tapti geresniu. Pirmiausiai dėl savęs paties. Nes tik tuomet, kai tau pavyks, kiti žmonės norės būti šalia tavęs, dalintis su tavimi savo geriausiomis savybėmis. Kai kurie nenorės būti šalia, ir to priežastimi nebūsi tu. Tiesiog ieškok kitų santykių, tegu svetimos problemos netampa tavosiomis.

Nuo to momento, kai tu suprasi, kad meilę ir pagarbą galima tik užsitarnauti, tu nebesitikėsi neįmanomo, tu nepatirsi skaudžių nusivylimų. Kiti neprivalo dalintis su tavimi savo nuosavybe, jausmais ir mintimis. Bet jeigu jie tai daro, vadinasi tu to vertas. Tuomet tu galėsi didžiuotis užsitarnauta meile ir pagarba, tačiau niekada nemanyti, kad tai savaime suprantama. Jeigu tu tai padarysi, prarasi tuos žmones ir santykius, nes jie nėra tavo nuosavybė, juos reikia nuolat, kiekvieną dieną užsitarnauti.

Kai pagaliau supratau, kad man niekas nieko neprivalo, nuo mano pečių nusirito didelė našta. Iki to laiko aš naudodavau begalybę energijos, emocinių ir fizinių jėgų, kad gaučiau tai, kas „man priklauso“. O iš tikrųjų niekas neprivalo su manimi draugauti, mane gerbti, būti mandagiu. Kai aš tą supratau, mano santykiai su kitais žmonėmis tapo laisvesni ir efektyvesni, nes aš koncentravau dėmesį į tuos žmones, kurie patys nori ką nors gero man duoti, daryti tai, ko noriu aš. Tai galioja santykiuose su visais žmonėmis – artimaisiais, ką tik sutiktais ir jau seniai pažįstamais. Norėdamas kažko iš kito žmogaus, aš pirmiausiai turiu sužinoti ko tas žmogus nori, kuo jis gyvena, kas jam svarbu. Tik pažinus žmogų, galiu iš tikrųjų nuspręsti ar man iš jo ko nors reikia.

Ši patirtis įgyta ne per vienerius metus. Tegu tai būna vertingas patarimas, palengvinantis daugelio tarpusavio santykius.

Citata iš vieno tėvo (G. Braun, 1966m) laiško savo dukrai.

Psichoterapeutė Aurima Dilienė | aurimadiliene.com
Iliustracija: Frank Mckenna

loading...