Tau

Walt_Whitman_-_George_Collins_Cox

Voltas Vitmenas (Walt Whitman, 1819-1892)

Keletas Volto Vitmeno eilėraščio „Tau“ posmų. Vertimas Antano Miškinio. Visas originalus „To You“ tekstas čia. Šio į lietuvių kalbą išversto eilėraščio šaltinis yra V. Džeimso knygelė „Pragmatizmas“ (1995, 273-275 psl.), kurioje jis tiesiog cituojamas.

………………………………..

„Tau“

Kas tu bebūtum, dabar aš dedu ant tavęs savo ranką, kad būtumei mano daina,
Aš šnabždu tau visai prie ausies,
Aš mylėjau daugelį vyrų ir moterų, bet nemylėjau nieko labiau už tave.

O, aš buvau nepaslankus, nebylus,
Aš seniai turėjau rasti tavin tiesų kelią,
Aš turėjau kalbėti tiktai apie tave, turėjau dainuot tik apie tave.

Aš viską paliksiu ir atėjęs tau himnus dainuosiu,
Niekas tavęs nesuprato, bet aš suprantu,
Niekas tau teisingas nebuvo – tu ir pats nebuvai sau teisingas,
Niekas tinkamu tavęs nepalaikė, tik aš vienas trūkumų tavyje nerandu.
………………………………..

O, aš galėčiau dainuoti tokią didybę ir garbę apie tave!
Tu pats nežinojai, kas tu esi, visą savo gyvenimą tu buvai apsnūdęs pats savyje,
Tavo akių vokus tarsi laikas buvo užmerkęs,
Tai, ką padaręs buvai, tau virsta pasityčiojimais.
………………………………..

Pasityčiojimai yra juk ne tu pats,
Po jais ir juose aš matau tave pasislėpusį,
Aš regiu tave tenai, kur niekas tavęs neregėjo;
Tyla, rašomasis stalas, įžūli minia, naktis, įprasta rutina – jei visa tai slepia tave nuo kitų, tai nepaslepia nuo manęs,
Nuskustas veidas, klajojančios akys, nešvari veido spalva – gal sulaiko kitus, bet tai nesulaiko manęs,
Ekstravagantiški drabužiai, iškrypusi išvaizda, girtuoklystė, godumas, pirmalaikė mirtis – visa tai nuošaliai aš palieku.

Joks vyras ir moteris neturi tokių gabumų, kurie neslypi ir tavyje,
Joks vyras ir moteris neturi tokios dorybės, kurios nebūtų ir tavyje,
Nė drąsos, nė ištvermės neturi, kurios nebūtų ir tavyje,
Nė malonumo, kuris lauktų kitų, o nelauktų tavęs.
………………………………..

Kas tu bebūtumei! Visokiu atveju reikalauk, kas tau priklauso!
Tie Rytų ir Vakarų prašmatnumai yra nuobodūs palyginus su tavimi,
Tos neaprėpiamos pievos, tos begalinės upės, – tu esi neaprėpiamas, begalinis kaip jos,
Tie siautimai, audros, stichijos, gamtos siūbavimai, tos tariamõs pražūties skausmai – tu, jis arba ji esate viso to valdovas ar valdovė.
Valdovas ar valdovė pagal įgimtą teisę tvarkyti Gamtą, stichijas, skausmą, aistrą ir išsiskaidymą.

Krinta pančiai nuo tavo kulkšnų, tu įgauni neprarandamą pajėgumą,
Senas ar jaunas, vyras ar moteris, grubus, niekingas, atstumtas kitų, kas tu bebūtumei, prasiskini kelią
Per gimimą, gyvenimą, mirtį, palaidojimą – ir menkieji yra aprūpinti, niekas nėra apribotas,
Per pyktį, nepasisekimus, išdidumą, nuobodulį ir nemokšiškumą skinasi tai, kas tu esi, savo kelią.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.