fbpx

Taupyti ne tik progoms: finansiniai patarimai visiems metams
0 (0)

Nuvilnijus didžiosioms metų šventėms dažnas lietuvis nejučia susiveržia diržus – išlaidos gruodžio dovanoms bei pramogoms priverčia susimąstyti apie taupymą. Toks nusiteikimas – išeitis nebloga, tačiau skubus savęs varžymas ne tik išmuš iš komforto zonos, bet ir privers niurzgėti daugiau nei įprastai. Kaip teisingai planuotis metų išlaidas, kad po švenčių būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika? Specialistų teigimu, misija – tikrai įmanoma, tereikia šiek tiek pakeisti įpročius ir skirti laiko planavimui.

Nėra nieko, ko negalėtumėte sau leisti   

Atrodo, jog išlaidas maistui ar laisvalaikiui paskirstote protingai, tačiau mėnesiui įpusėjus jau vėl skundžiatės ištuštėjusia pinigine? Jei tokia situacija jums pažįstama ir kelia erzulį, pirmiausiai, ką turite padaryti, tai pasistengti atidžiau planuoti asmeninę buhalteriją.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus ir asmeninio finansų eksperto Gintaro Černiaus teigimu, šiais laikais, kai kone kiekvienas turi mokėjimo kortelę, valdyti išlaidas tapo ne tik paprasta, bet ir patogu: „Pasinaudokite bankų siūlomais išlaidų sekimo įrankiais. Kai žinome, kiek skiriame maistui, linksmybėms, kelionėms, galime planuoti pinigus šiems dalykams ateityje. Šventiniu laiku dauguma linkę plačiau atverti pinigines, todėl tuo metu dera perskirstyti prioritetus. Nusiteikite, jei išlaidavote daug, tuomet sausį ar net kelis mėnesius į priekį kažko gali tekti atsisakyti. Pavyzdžiui, valgote vis dar skaniai, tačiau apribojate pramogas“.

Apsipirkimas parduotuvėje taip pat neturėtų kelti skaudulio, priešingai – paverskite jį malonumu, iš anksto tam gerai pasiruošę. „Susėskite su šeima ir artimaisiais bei susidarykite savaitės meniu. Sąrašą galima suskirstyti dalimis, atsižvelgiant į kai kurių produktų galiojimo trukmę. Pakaks keletą kartų per savaitę užsukti į prekybos centrą, kad galėtumėte įsigyti šviežio maisto. Toks paskirstymas sutaupys laiko ir pinigų”, – pataria prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Pašnekovai vieningai sutaria – kai žinome savo galimybes ir poreikius, juos planuojame ir sekame, gyvename saugiau ir geriau. Taip pat sumažinama savęs ribojimo tikimybė.

Pinigus pataria ne taupyti, o kaupti

Kitas svarus žingsnis finansinės laisvės bei laimės link – kaupimas. „Kol kas didžiuma mano, kad turėti daugiau pinigų padės stropus taupymas, tačiau mano patarimas būtų kaupti arba, kitaip tariant, nuolat atsidėti tam tikrą pinigų sumą“, – įsitikinęs G. Černius.

Eksperto teigimu, kaupimas sukuria dvigubo jaukumo jausmą: vieną dalį pinigų saugau, kitą – leidžiu nevaržomai. Be to, kaupiamoji suma nuolat auga, todėl metų gale finansinė padėtis nebegąsdina. „Jei ir nutinka taip, kad piniginė sausį tuščia, galite pasiimti iš kaupiamosios dalies, vėliau grąžinti ir kaskart atsidėti vėl. Kiek kaupti – tai jau asmeninis reikalas, bet, mano įsitikinimu, turėti pinigų bent pusmečio išlaidoms, kai nuolatinės pajamos prarandamos, būtina“, – sako G. Černius.

Vaikai – geriausi finansų ekspertai

G. Černius pataria pinigų kaupimo principus paaiškinti savo vaikams. Pravartu turėti skirtingiems tikslams skirtas kaupiamąsias „dėžutes“ (pavyzdžiui, atostogoms, žaislams ar kita) bei su jų veikimo principu supažindinti atžalas.

„Kalbėkite su vaikais ir paprašykite, kad gavę dienpinigius, mažieji drąsiai galėtų duoti ataskaitą, kam juos išleido. Reikėtų ne kritikuoti, moralizuoti ar bausti, o šnekėtis apie išlaidų galimybes, mokyti tvarkos ir pagarbos pinigams”, – sako finansų ekspertas.

Jam pritaria ir B. Čaikauskaitė. Pašnekovės manymu, tinkama vaikų edukacija, susijusi su teisingų mitybos įpročių formavimu, gali prisidėti ir prie finansinės šeimos gerovės.

„Paprastos situacijos buityje gali turėti įtakos taupymui. Ne veltui specialistai rekomenduoja ugdyti maisto gamybos ir valgymo įpročius namuose – taip išvengiama nereikalingo užkandžių pirkimo mokyklose“, – pastebi IKI atstovė.

Tam, kad mokyklinio amžiaus vaikai neišlaidautų ne visuomet sveikiems pasirinkimams mokyklose, sveikintina ruošti priešpiečių ar pietų dėžutes. Tokiu būdu tėvai kontroliuos ne tik vaikų išlaidas, bet ir maisto racioną.

Išlaidas optimizuokite sumaniai

Protingai planuotis išlaidas, net jei norai viršija galimybes, šiais laikais padeda įvairūs išmanieji įrankiai. Maisto kelionę palengvina įvairios mobiliosios aplikacijos – pasinaudoti galima ne tik mobiliais receptais, bet ir porcijų dydžių planavimo ar pirkinių sąrašo programėlėmis.

„Taip pat galime klijuoti lipnius lapelius su galiojimo data ant produktų ir visada žinosime, ką laikas suvalgyti ir kuo papildyti šaldytuvą. Tai ypač praverčia tuo metu, kai planuojate išlaidas. Kartu yra kita puiki išeitis – nuolaida visam pirkinių krepšeliui. Pasinaudojus ja, nebūtina ieškoti vien tik produktų su akcijomis”, – sako B. Čaikauskaitė.

Iliustracija: pixabay.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

3 Responses

  1. Pradėjau mokytis taupyti, ant maisto visai gerai sekasi taupyti, nors vis dar valgau kokybišką maistą, bet pasiskaičiuoju. Daug dalykų siunčiu tėvams, gyvenantiems užsienyje, tai ir siuntimo išlaidas susimažinau gerokai, atradusi gerą siuntų siuntimo įmonę. Visi mes galime išmokti taupyti visur, tik reikia netingėti ieškoti pigesnių alternatyvų.

  2. Skolintis parašė:

    Aš tai asmeniškai taupyti išmokau, kai su draugu pasiėmėme būsto paskolą kotedžui. Iš to didelio noro gyventi svajonių kotedže, apie kurį svajojom penkis metus, buvo nesvarbu, kad reikės susispausti visas išlaidas, tačiau tai visiškai verta.. Ta paskolos dalis kiekvieną mėnesį mokama dabar neatrodo tokia didelė, kai išlaidos, palyginus su ankščiau šitaip sumažėjo.

  3. Raimondas parašė:

    Nežinau ar gera mintis mokytis taupyti jau pasiėmus paskolą, kaip sako komentaras aukščiau. Manau, kad tai yra daugeliui kelias į prarają. Nes dauguma skolinasi ne būstui, o vartojimui ir skolinasi ne ilgalaikes paskolas, bet trumpalaikius greitus kreditus, kurių palūkanos būna didelės. Tai jei taupyti, tai jau geriau mokytis ne su paskolom, o be jų. O kreditus tuomet jau imti, kai turimas pagrindas po kojom mokėjimo taupyti prasme.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.