Tiesiausias kelias į puikią karjerą ir atlygį

0
Student in pile of books in library --- Image by © Hybrid Images/cultura/Corbis
Foto © Hybrid Images/cultura/Corbis

KTU Karjeros centro vadovės Jolantos Kavalės teigimu, neseniai Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminė analizė rodo, kad tiesiausias kelias į puikią karjerą ir atlygį – Kaune pasirinktos universitetinės studijos bei tiksliųjų technologijos mokslų kryptys.

Nors šios pirminės 2012-2013 duomenų analizės tikslas – identifikuoti švietimo sritis, kurių absolventams sunkiau integruotis į darbo rinką ir tas sritis, kurioms reikia gilesnės analizės, ji atskleidė ir sėkmingiausių specialybių pavyzdžius.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centro vadovės J. Kavalės teigimu, šiuo žemėlapiu stengiamasi pateikti atsakymą į pagrindinį klausimą, kaip skirtingų krypčių grupių absolventams sekasi įsidarbinti ir kaip skiriasi absolventų atlyginimas, lyginant su šalies vidurkiu.

Ji pabrėžė, kad šio tyrimo nereiktų painioti su absolventų karjeros stebėsena, o taip pat, kad  pirminė analizė neleidžia matyti atskirų universitetų, kurie skiriasi savo lygiu ir programų rezultatais, absolventų duomenų.

Sėkmingiausi – IT mokslus baigę Kaune

Remiantis analizės rezultatais, visų studijų krypčių magistro ir vientisųjų studijų absolventų įsidarbinimas yra didesnis už bendrą Lietuvos užimtumo lygį tiek 2012, tiek 2013 metais.

„Tai leidžia daryti išvadą, kad aukštojo mokslo diplomas yra vertingas, jei siekiama sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Tą mes matome ir Lietuvos darbo biržos statistikoje – aukštųjų mokyklų absolventų yra tik epizodiniai, o ne nuolatiniai darbo biržos klientai. Didžiausia darbo rinkos problema – menką išsilavinimą turintys, nebaigę vidurinės mokyklos, kiti mažai raštingi piliečiai“, – sako KTU Karjeros centro vadovė.

J. Kavalės teigimu, tyrime išsiskyrė tiek bakalauro, tiek magistro diplomą turintys informatikai. Jie pateko į taip vadinamą „žaliąją“ zoną – jų galimybės įsidarbinti po universiteto baigimo siekė daugiau nei 80 proc., o atlyginimo dydis gerokai viršijo vidutinį šalies atlygį.

Darbdaviai vertina studijuojant įgytą patirtį

Po informatikų tarp bakalaurų ir magistrų rikiuojasi inžinerinių, architektūros, matematikos ir statistikos, komunikacijos bei kitų specialybių atstovai. Remiantis tyrimo rezultatais, būtent jie gauna aukščiausius atlyginimus, ypač, jei studijų metu yra turėję darbo patirties.

„Įdomu, kad aukščiausius atlyginimus gauna Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenantys, tačiau studijas Kauno aukštosiose mokyklose baigę absolventai“, – pabrėžia J. Kavalė.

Sunkiausiai tarp bakalaurų sekėsi teisės ir gyvosios gamtos specialybių atstovams – jų įsidarbinamumas ir atlygis buvo mažesnis už šalies vidurkį. Šių specialybių magistrantai su panašia problema jau nesusidūrė.

Magistrantams – didesnės algos

Įdomu tai, kad dauguma absolventų tiek prieš studijų baigimą, tiek jas baigę įsidarbina privačiame sektoriuje. Dar prieš studijų baigimą čia įsidarbina beveik tris kartus daugiau visų pakopų studentų. Tuo tarpu viešasis sektorius tiek tarp 2012 metų, tiek tarp 2013 metų absolventų nebuvo toks populiarus.

„Tokias tendencijas galima paaiškinti tuo, kad įsidarbinant viešajame sektoriuje dažniausiai reikalingas aukštojo mokslo diplomas, o privačiame sektoriuje gali būti įdarbinta daug asmenų, dirbančių kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Galima teigti, kad studentai privatų sektorių naudoja kaip startą integracijai į darbo rinką, o pabaigę mokslus dalis pereina į viešąjį sektorių“ – tokią tendenciją aiškina J. Kavalė.

Taip pat, pasak KTU Karjeros centro vadovės, akivaizdu, kad magistro studijų absolventai gauna santykinai didesnį atlyginimą, nei pabaigusieji bakalauro studijas, o privačiame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimai dažniausiai yra didesni nei įsidarbinusiųjų viešajame sektoriuje.

Po metų po studijų baigimo privačiame sektoriuje dirbantys vidutiniškai uždirbo nuo 594 iki 810 Lt (nuo 172 iki 234 EUR) daugiau nei viešajame.

„Bendrai tyrimas parodo aukštojo universitetinio išsilavinimo vertę, kuomet kylant išsilavinimui, kyla ir atlyginimo vidurkis. Taigi, universiteto magistrantams sekasi geriau už bakalaurus, o universitetų bakalauro studijų absolventai uždirba daugiau už koleginių studijų absolventus“,  – sako J. Kavalė.

Mažiausias pajamas, kaip rodo tyrimas, uždirba privačiame sektoriuje dirbantys kolegijų absolventai.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here