Tiesos menas


Iliustracija: rawpixel.com

Kartą gyveno chanas, šlubas, viena akimi žvairas. Valdovas pasikvietė dailininką bei įsakė nutapyti jo paveikslą, ir taip tai padaryti, kad jis, chanas, būtų tikrai į save panašus – toks pat „gražus, kaip gyvenime“. Dailininkas jį nupiešė tokį, koks jis ir buvo, viena koja trumpesnė, viena akis žvaira. Chanas nukirto jam galvą.

Antras dailininkas, girdėjęs apie liūdną pirmtako likimą, nupiešė chaną gražų, jauną ir sveiką. Chanas ir šiam nukirto galvą.

Buvo pakviestas trečias dailininkas. Šis ilgai darbavosi, kol galiausiai parodė paveikslą chanui. Tas liko sužavėtas ir dosniai apdovanojo menininką auksu.

Tame paveiksle chanas buvo pavaizduotas medžioklės metu. Jis taikėsi šauti į liūtą. Žvaira akis buvo primerkta besitaikant šauti, o šluba koja sulenkta rėmėsi į akmenį.

Skaudu apie save girdėti „karčią tiesą“, bet dar skaudžiau klausytis saldaus melo. Didis menas mokėti pasakyti tiesą neįžeidžiant.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.