Tiesos menas

0


Iliustracija: rawpixel.com

Kartą vienas chanas, šlubas, viena akimi žvairas, pasikvietė dailininką bei įsakė nutapyti jo paveikslą ir kad jis, chanas, būtų tikrai į save panašus – toks pat „gražus, kaip gyvenime“. Dailininkas jį nupiešė tokį, koks jis ir buvo, viena koja trumpesnė, viena akis žvaira… Chanas nukirto jam galvą.

Antras dailininkas, girdėjęs apie liūdną pirmtako likimą, nupiešė chaną gražų, jauną ir sveiką. Chanas ir šiam nukirto galvą.

Buvo pakviestas trečias dailininkas. Šis ilgai darbavosi, kol galiausiai parodė paveikslą chanui. Tas liko sužavėtas ir dosniai apdovanojo menininką auksu.

Tame paveiksle chanas buvo pavaizduotas medžioklės metu. Jis taikėsi šauti į liūtą. Žvaira akis buvo primerkta besitaikant šauti, o šluba koja sulenkta rėmėsi į akmenį.

Skaudu apie save girdėti „karčią tiesą“, bet dar skaudžiau klausytis saldaus melo. Didis menas mokėti pasakyti tiesą neįžeidžiant.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here