Tikras Timas

0

VIRŠELIS_SPAUDAI2“Bėda, jei žmogus moka būti tik įsitempęs arba tik atsipūtęs. Bėdos nebelieka, kai moka abu variantus ir geba juos pritaikyti pagal situaciją.”

Timas Petraitis (2016) “Tikras Timas. Psichologas be paslapčių?”
Išleido: Moters psichologija

Knyga „Tikras Timas“ – tai 44 straipsnių rinkinys, kurie 7 metus buvo rašyti žurnalui „Aš ir Psichologija“ (dabar „Moters psichologija“). Timas užsitarnavo daugelio skaitytojų simpatijas savo nuoširdžiu atvirumu.

Autoriaus straipsniuose kaskart galime išvysti žmogaus, turinčio psichologinį išsilavinimą, susitikimą su gyvenimu. Kai jis nerimauja, bando sau padėti nerimauti. Kai aptinka savyje priklausomybės bruožus, stengiasi juos suprasti. Kai pasimeta, stengiasi susigaudyti. Kai žiūri televizorių, stengiasi jo nebijoti… Ši knyga – tai sąžininga autoriaus ir gyvenimo susitikimo refleksija. O reflektuoja Timas savitai ir ne pagal amžių išmintingai.

Iš pirmo žvilgsnio knygos viršelis ir jos turinys prasilenkia. Jaunas pusnuogis vyras nė iš tolo neprimena barzdoto psichologo ir verčia sunerimti ar knygos turinys nebus valiūkiškai lengvas, kai per šypseną negalima pamatyti tamsesnių gyvenimo spalvų, mus supančio skausmo. Taip toli gražu nenutinka. Gal netgi priešingai. Sunku patikėti, kad nuotrauka ir tekstas – to paties asmens. Straipsniuose vengiama patarimų, lengvų, bet deja trumpalaikių, sprendimų. Daug dažniau juose matosi abejonės, pasimetimas, tačiau neapleidžia nuojauta, jog tai tikra. Tokį atotrūkį tarp viršelio ir teksto iš dalies paaiškina straipsnis „Kaip tampama suaugusiuoju?“ Jame aprašomi per anksti suaugę vaikai (ar Timas Petraitis irgi vienas jų?), kurie kenčia nuo to, jog nespėjo išsidūkti nerūpestingoje vaikystėje ir ilgesingai nori dar truputį pabūti vaikais.

Autorius yra egzistencinės terapijos atstovas ir šios psichoterapinės mokyklos idėjos atsispindi tekstuose. Skyriuje „Susitikimai“ rasite interviu su šios krypties pradininku ir ryškiausiu atstovu Lietuvoje prof. Rimantu Kočiūnu. Jame pristatytas idėjas galima įžvelgti kituose Timo Petraičio straipsniuose. Susidaro įspūdis, kad autorius vis labiau perima egzistencinę pasaulėžiūrą ir su ja susigyvena. Įspūdį patvirtina bandymas perskaityti du laike tolimus autoriaus tekstus: „Gyvenimo laiko išnaudojimas“ (2008 gegužė) ir „Lengvumas“ (2014 birželis). Pirmasis straipsnis yra patarimų rinkinys iš sėkmės vadovėlių, kurie pateikiami su jaunatvišku užsidegimu ir tvirtu tikėjimu, kad taip reikia gyventi. Antrajame autorius pasirodo asmeniškiau, atverdamas savo gyvenimo stilių ir tai, kas jam gyvenime yra lengvumas. Šį straipsnį taip pat galima skaityti kaip patarimų rinkinį, bet jie nebeskamba kaip patarimai. Timas atveria tai, kaip jis gyvena, pasidalija tuo, bet nebėra įsitikinęs, kad taip reikia gyventi visiems. Tiesiog jo gyvenime yra taip.

Knyga patiks visiems, kurie domisi psichologija. Teorinį Timo Petraičio išsilavinimą papildo jo praktinio darbo su klientais patirtis. Tiesa, pastarųjų paslaptys lieka po konfidencialumo uždanga. Knyga taip pat patiks visiems, kurie domisi ne tik psichologija, bet ir psichologais. Kurie nors kartą susimąstė: „Kaži, o kaip tie psichologai gyvena?“

„Tikras Timas“ – tai gaivus oro gūsis knygyno psichologinės literatūros skyriuje.

“Bet koks save gerbiantis šuo, iš šalies pažiūrėjęs į žmogaus gyvenimą, būtinai turės kandžių pastabų. Ciniškai nuvertins, parodys, kad pusės turimų daiktų, pusės drabužių, pusės darbų, pusės pramogų nereikia. Tai šviesioji cinizmo pusė. Jis padeda tapti lengvesniam, aiškesniam, paprastesniam. Jei sutiksime grynakraujį ciniką ir jis persistengs su pastabomis, iškils grėsmė, kad visas mūsų gyvenimas taps beprasmis. Cinizmas padeda sudvejoti prasme ir atsisakyti beprasmiškų darbų, daiktų, reikalų, tačiau laiku nesustojus, sudvejoti galima viskuo.”

Vilniaus knygų mugėje vykusio pristatymo įrašas:

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here