Tikslai, vedantys į niekur arba kada savipagalba ir saviapgaulė žengia koja į koją?

23 Responses

  1. Juste parašė:

    Viskas saunu, tik daznai straipsniuose siame puslapyje vis pasitaiko gramatiniu klaidu ir nukrepia demesi nuo perteikiamos minties. Siame straipsnyje situacija dar visai gera, tik kableliais tarsi palijo. Kita vertus, gal tai ir geriau, negu ju visai nenaudoti :)
    Cia, atrodo, kablelis buvo raitomas kiekvienoje vietoje, kur daroma pauze skaitant, o tada dar pabarstyta, kad tik nepritruktu. Nezinau, ar kas nors perziuri straipsnius pries keliant cia, bet butu gera mintis iduoti perzvelgti kazkam, kas ismano rasyba. Gal tai ne pagrindinis dalykas, bet vistiek noretusi, kad negadintu vaizdo ir nesumenkintu pasitikejimo rasanciuoju :)

    • Stasys parašė:

      Būtų smagu,kad komentatorius kuris pastebi gramatines klaidas, pats žodžius rašytų lietuviškais , o ne angliškais rašmenimis .☺

      • Juste parašė:

        Taip ir galejau tiketis, kad bus paminetas sis momentas – ir pries rasydama saves paklausiau: ar tinka man kalbeti apie gramatika, kai pati savo uzsienietisku kompiuteriu rasau uzsienietiskomis raidemis? Ir atsakiau, kad tinka, nes as viso labo menka komentara raitau, o kai rasysiu straipsni, kuri publikuos ne vienas puslapis, tikrai susiorganizuosiu lietuviskus rasmenis, o kartu ir gramatika penkiskart perziuresiu :) Ir dar pamaniau, jog tai, kad as neturiu lietuvisku raidziu savo klaviaturoje (o gal, tiesa pasakius, tiesiog nemoku nusistatyti – patarkite, jei galite paaiskinti), neturi pateisinti prastos skyrybos viesai publikuojamame straipsnyje. Juk bent kiek rimtesnius rasinius visi norime skaityti taisyklinga kalba. Tad, kad ir kalta, vistiek nutariau pamineti tai, kas uzkliuvo ne karta skaitant, o va ims ir netycia kas nors is redakcijos pamatys, ir straipsniai pataps dar kokybiskesni, be menkiausiu trukdziu :)

        • Milda parašė:

          Tikrai taip. Nemokate nusistatyti ir tiek. Mane visada savo naivumu žavi pasiteisinimas \”mano klaviatūroje nėra lietuviškų radžių\”. Čia irgi galima įtraukti į saviapgaulių rinkinuką. Tiesiog, taip ir sakykite, dzin man tos lietuvybės, niekada net nebandžiau pasidomėti, kaip pridėti vienos ar kitos kalbos klaviatūrą (o iš tikro labai paprasta: einate į nustatymus, spaužiate add keyboard ir pridedate kokią tik norite, nors ir arabišką)

  2. Aina parašė:

    Labai patiko straipsnis.

  3. Asta parašė:

    Beje, jus irgi klaidu (gramatiniu) pridarete:)

    • Asta parašė:

      straipsnis geras,man patiko.Nors nemanau , kad psichologams darbo sumazes:)

    • Asta parašė:

      cia pirmajam komentatoriui buvo skirta

      • Juste parašė:

        Asta, jei turesit laiko ir upo, parasykit, kur klaidu pridariau savo pirmajame komentare (neatsizvelgiant i lietuvisku rasmenu trukuma). Gal pasirodys, kad ir man vis delto reikia darkart perzvelgti taisykles :)

  4. Vilma parašė:

    įdomios mintys. Nors ne pilnai sutinku su jomis. Toks šiek tiek pranašumo ir erzulio mišinys iš šio straipsnio jaučiasi. Būna dienų, kai norisi visus iškeikti, prieštarauti – profilaktiškai, balanso atstatymui, leisdama būti sau ne per gera.., kad galėtum vėl gyventi tarp žmonių. Man šitas straipsnis iš tos skrynios

  5. Kristina parašė:

    Įdomus straipsnis. Bet, viso labo, tik subjektyvi asmens nuomonė. Kyla klausimas, kiek jūs (autorius), pats domėjotės tuo psichologiniu-filosofiniu-religiniu-ezoteriniu pliuralizmu? Taigi, „mūsų esminis įstatymas”: ,,Mylėk savo artimą, kaip pats save“ yra citata iš šventojo rašto (MK 12, 28B–34). Žinote, trūksta aiškumo. Atleiskite, toliau net neskaičiau. Dėl esmės tikrai galima ginčytis, pateikti (tik) nuklydimai. Bet, nejaugi nėra teigiamos pusės? Ji tikrai yra. Vertinant „savęs tobulinimą” sveiku protu, sulaukiama puikių rezultatų. Čia tik mano subjektyvus atsakymas į subjektyvų autoriaus straipsnį :)

    • tomas parašė:

      pilnai pritariu jums . bet kiti zmones kaip ir mes turi savo nuomuone kuria reikia gerbti. zmones ziuredami i dalykus is savo pusiu daznai buna teisus abu :) savo pusei matom 9 o kitoi juk puseje 6 ir to nepaneigsi.

  6. Miglė parašė:

    Nesutinku su autore, pagrinde vien „briedai”, netgi vietomis norėjosi baigti skaityti.. Sutinku tik su keliomis mintimis, visa kita – pliurzalai.

  7. Nu parašė:

    Labai geras straipsnis, tikslas konkretus ir aktualus, ačiū autorei :) Kai pasimetęs nori rasti išeitį jis turi būti atviras tiesai, o ne pataikauti sau, nes kitaip neišbris.. kitaip jam tiesiog taip patinka. Kiek aš klaidų darau.. ir gramatinių dar! :))

  8. XXX parašė:

    Puikus straipsnis. Kartais reikia tiesiog duoti sau atsikvėpti, atsisakyti nebūtinų darbų ir nereikalingo bendravimo, užsiimti malonia veikla, kad atsigautum. Arba tiesiog apžvelgti, kurios tavo gyvenimo sritys tave vargina, apsunkina. Ir pabandyti paprastom priemonėm truputį pasilengvinti sau… Ir to užteks – nereiks jokių guru :)

  9. Skaitytoja parašė:

    Puikus, ismintingas straipsnis, aiskiai ir paprastai apibendrintos siandienos „mados” ir sudelioti taskai ant „i”. Aciu!

  10. tomas parašė:

    neperskaiciau viso straipsnio.
    Bet jis primena tai ,ka siuo metu matau aplink save,
    besikuriancios bendruomenes uzsienyje, bandancios sukurti ta pati braiza ir systema is kurios patys zmones pabego.
    negrazu buvo mokytoja su 3 vaikais isvadinti beganciu nuo buities, apskritai nesvarbu nuo ko jis bega, svarbu kad turedamas 3 vaikus, vis dar eina ir mokina jusiski, nes jei ne jis tada kas? zmones pradedami daryti gera , dazniausiai ir susilaukia to paties, o tai jau yra senoliu pasakyta- kaip sauksi, taip ir atsilieps.
    zmogaus siekiantcio isigyti automobili ,negali vadinti tinginiu- kuris tingi vaikscioti, automobilis jam tiesiog pades daugiau ir greiciau pamatyti per trumpa gyvenima.

  11. Jonas parašė:

    Atleiskite kad nerasau teisingai Lietuviskai del techniniu kliuciu.

    Kai kuriu terminu net nezinau kaip pasakyti lietuviskai. Visi lyg vieno esate teisus yskaitant ir staripnio autore. Labai gerbiu profesija. Gal kam nors pades ta ka bandysiu pasakyti – Kaip sako Kristus – kas turi ausis tas isgirs. Po taip vadinamos mirties ir į menesius trukusio Kundalini poziuris y gyvenima pasikeite kardinaliai

    Vienintelis tikras mokslas tai Esoterika – Teosopija. Teosopija reiktu praleisti jei tikrai zinot ko siekiat. Ko visi be isimties siekia tai prasviesejimo – arba kitaip tapimu paciu savimi. Is praktikos pasakysiu kad niekas niekada nera gimes ir niekada nemirsta. Nesu salininkas jokios religijos, bet kokia religija is prigimties dualistine – bet turi vietos buti.

    Pacioje esmeje gludi vienintele problema – atskirimas, separacija – visa kita tik situacijos. Atskirimas – tai dvi mastymo sistemos – viena duota visatos – kita musu paciu sukurta – trumpiau vadinama ego.

    Rekomenduociau A Course In Miracles ir David R. Hawkins – kiek zinau nera vertimo y Lietuviu kalba pirmo bet yra viena knyga is astuooniu Hawkinso.

    Viskas apie samones lygio kelima, neliudekit viskas pas jus gausis – tai paprasciausiai neisvengiama :-)

    Su meile

  12. Ieškotoja, atradusi save parašė:

    Susidarė įspūdis, kad autorius arba pervargęs psichologas ir/arba pats turi psichologinių problemų, kurias bando nesąmoningai išspręsti \\\”ant\\\” kitų žmonių. Labau jaučiasi subjektyvumas. Ir deja, turiu pripažinti, kad labai nemalonu skaityti. Jei būtų parašyta tokia informacija ir prielaidos pateiktos objektyviau, tokių jausmų skaitant neturėtų kilti. Įdomi tema, ir norėtųsi paskaityti iki galo, bet tiesiog nemalonu. Ne dėl to, kad atrasčiau kažką kam prieštarauju, ne dėl to, kad galėčiau įžvelgti kažką tinkamo/netinkamo sau, bet dėl labai kritiško stiliaus, sukuriančio neprofesionalumo, emocijų išliejimo įspūdį. Autoriui siūlyčiau pailsėti ir pamėginti įsigilinti į savo vidinį kritiką, atrasti jį kaip patarėją, išsivalyti savo nuoskaudas ir tik tada rašiti ir/ar gydyti kitus. Nes dabar jaučiasi išorinio teisėjo efektas. Turbūt suprantate apie ką kalbu. Jei ne, siūlyčiau labiau pasigilinti į savęs ieškojimą, atrandant vidinio pasaulio esmę. Ir ne tik teorinį ar kitų, o pirmiausia savo vidinį pasaulį, ir su juo padirbėti taip, kad nebekiltų noro išsilieti panašiuose straipsniuose, o juos parašyti objektuviai, profesionaliai, ir su nuoširdžiu tikslu padėti kitiems.

    • Lsima parašė:

      Remdamasis savo itin subjaktyviomis pajautomis, kurios, mano galva, visiškai \”pro šalį\”, Jūs vis siūlėte, siūlėte, siūlėte. O ką tai reiškia? Laikote save didžiu išminčiumi? Ar kas patarimo prašė? Siūlyti, jei neprašė labai etiška?
      \”Juokiasi puodas, kad katilas juodas\”.
      Man – straipsnis puikus. Jokių priekaištų.

  13. Jonas parašė:

    Čia karais atrodo ,kaip reportažas iš spec. uždaros įstaigos!O iš tikro manau,kad žmogus tik šapelis tame pasąmonės okeane ir jo gyvenimas tik atsitiktinių įvykių raizgalynė…

  14. Sigitas parašė:

    Ačiū už straipsnį. Su daugeliu psichologės straipsnių man norisi pasiginčyti, tačiau šis labai patiko. Mėgstu skaityti Jordan Peterson darbus, klausytis paskaitų. Ir ten taip pat akcentuojama asmeninė atsakomybė. Kai žmogus nenori prisiimti atsakomybės, tai ieško vidinio vaiko, eina iš zonos į kitą zoną (komforto ar ne komforto, kas ten žino, tikrai lingvistinis marazmas), ieško savęs, gelbėja pasaulį ir t.t. Man patinka J. Petersono teiginiai, kad galbūt esame ta karta (pats esu jaunas trisdešimties metų žmogus), kuriai kažkas turi paaiškinti, kad tikėtis amžinos visą laiką trunkančios laimės gali tik beprotis. Jis akcentuoja prasmę atsakomybėje einant savo gyvenimo keliu – tiek vaikų auginime, tiek darbe, tiek mokymęsi. Žodžiu, kasdienybėje, apeliuojant į savo paties atsakomybę už savo gyvenimą, o ne slėpimąsi už didelių nieko nereiškiančių šūkių.
    Darkart ačiū už straipsnį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *