Turbūt nesuklysiu sakydama, kad kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko žmonių, su kuriais sunku. Yra tokių „talentų“, kurie moka įtraukti į bendravimą ir net artimą draugystę, tačiau tuo pačiu moka priversti pasijausti menkesniu, „žemesnės kastos“ atstovu.

Kai draugystėje nėra lygiavertiškumo, kai draugystė „tampo nervus“, kai nežinoma, ko dar galima sulaukti iš draugo(-ės), kai baiminamasi ir jaučiamasi „antrarūšiu“, draugystė yra toksiška.

Gali atrodyti, kad šiek tiek gyvenimą „nuodijantis“ draugas yra nieko tokio – juk jam (ar jai) irgi reikia palaikymo, šilumos ir meilės. Savaime suprantama, kad reikia (toksišku žmogumi gi tampama ne iš laimės ir gero gyvenimo, o iš vidinių emocinių problemų). Tačiau toksiška draugystė turi labai didelę kainą: įsitraukus į toksišką draugystę mažų mažiausiai menkėja savigarba, o lėtinė įtampa atsiliepia ir fizinei kūno sveikatai. Ką jau kalbėti apie tai, kad savo laiką galima skirti labiau to vertiems žmonėms. Tad kokie yra toksiško žmogaus požymiai?

8 toksiškų „draugų“ požymiai:

1. Jie neleidžia jums įsiterpti į pokalbį. VISKAS sukasi apie juos, jų džiaugsmus ir vargus. Kai bandote įsiterpti, pokalbis tuoj pat nutraukiamas ar nusukamas į šalį. Jei niekada nesulaukiate net elementaraus klausimo „kaip tau sekasi?“, žinokite, kad prieš jus – greičiausiai be galo egocentriškas žmogus ir draugystė su tokiu asmeniu negali būti lygiavertė. Jei draugas(-ė) jums svarbus(-i), galite mėginti išsakyti, kad jaučiatės taip, tarsi jūsų neišgirsta ir jumis nesidomi – kai žmogus tiesiog turi nepakankamai išvystytus socialinius įgūdžius ir jūs tam žmogui rūpite, bendravimas po atviro pokalbio gali pasikeisti į gerąją pusę. Tačiau jei jūsų ir vėl negirdi, tai tikėtina, kad bendraujate su žmogumi, kuriam jūsų reikia kaip kempinės, kuri sugeria jų emocijas ir jais tyliai bei besąlygiškai žavisi.

2. Jie jus kritikuoja ir smerkia. Sveika kritika yra kartais labai reikalinga kiekvienam. Tačiau jei jums darosi baisu susitikti su draugu(-e), nes jau nujaučiate, kad sulauksite smerkimo dėl naujos šukuosenos, išsiskyrimo su antra puse ar prarasto darbo, jei susitikus baisu praverti burną, nes kiekvienas jūsų žodis palygimas mažų mažiausiai smerkiančiu ir niekinančiu žvilgsniu, jei jūsų draugas(-ė) yra iki begalybės įsitikinę savo teisimu ir tą „teisumą“ rodo agresija ir įžeidinėjimais, tai ar bereikia sakyti, kad atsidūrėte toksiškoje draugystėje?

3. Jie nesidžiaugia jūsų sėkmėmis. Būna žmonių, kurie niekad nepalaiko, o pagyrimo iš jų lūpų išgirsti apskritai neįmanoma – net jei įveikėte „Iron Man“ iššūkį ar tapote multimilijoninės kompanijos viceprezidentu(-e). Jei jūsų pasiekimai ir geros naujienos yra neverti nei menkiausio pasidžiaugimo, o iš jūsų reikalaujama besąlygiško garbinimo, tai tikrai gali apnuodyti draugystę. Aišku, jei bendraujate su žmogumi, kuris tuo metu turi labai rimtų rūpesčių, o jūs tikitės krykštavimo iš laimės dėl jūsų naujos spalvos nagų lako ar su akcija įsigytų žieminių padangų komplekto, tai suprantama, kad džiaugsmo nebūtinai sulauksite. Tačiau visai kas kita yra sistemingas, nuolatinis, pasikartojantis jūsų džiaugsmų ir sėkmių sumenkinimas ar ignoravimas.

4. Jie manipuliuoja. Turbūt nė nereikia sakyti, kad atsidūrus tokiuose santykiuose, kur draugas(-ė) jus išnaudoja emociškai, naudojasi jūsų kaltės jausmu ir silpnybėmis, kad darytumėte viską, ką jis(ji) užsigeidė, nėra sveika. Jei girdite tokius priekaištus, kaip „nebebendrausiu su tavimi, jei nebus taip, kaip pasakiau“, „arba darom, kaip pasakiau, arba aš iš viso niekur neisiu/nevyksiu“, tai per tavo patarimus žlugo mano darbo pokalbis/pasimatymas/santuoka ir t.t.“, „tikra draugė darytų taip, kaip aš noriu“ ir pan. – akivaizdžiai atsidūrėte toksiško žmogaus taikiklyje.

5. Jie apkalba. Jei atsiveriate draugui(-ei), pasidalinate savo paslaptimis, savo emociniais išgyvenimais, savo silpnybėmis, o draugas(-ė) po to smaginasi tą informaciją naudodamas(-a) kaip anekdotą, pokštą, smagią istoriją ar šiaip būdą prasiskaidrinti nykią dieną – tas žmogus toksiškas. Aišku, kartas nuo karto kitus apkalba visi, tačiau jei jūs ir jūsų pasakojami dalykai tampa pašaipų objektu ar jei žmogus ne tik piktybiškai išplepa jūsų paslaptis, bet dar ir prikuria savo istorijų apie jus, – bėkite kuo toliau, nes draugas(-ė) akivaizdžiai nuodingas(-a)!

6. Jie „siurbia“ iš jūsų energiją begaliniais skundais. Maža to, jie traukia jus į lenktynes „kam blogiau“: susitikus tokie žmonės nuolat skundžiasi, skundžiasi, skundžiasi, į pasiūlymus kaip spręsti sunkumus reaguoja „taip, bet…“ ir tolesniais skundais, o jums kyla pyktis, bejėgiškumas ir… noras nugalėti draugą(-ę) dar sunkesniu gyvenimu. Kitaip tariant, kai netenkate vilties padėti žmogui išklausymu, pabuvimu šalia ir pasiūlymais, pradedate mokyti, kad „tau dar nesunku, tu geriau paklausyk, kaip man buvo“. Tačiau ši strategija turi vieną esminį trūkumą: jūs NIEKADA neperspjausite chroniško skundaliaus bėdų (jei jis(ji) jų apskritai klausysis), jūsų bandymai pasiguosti ar pasiskųsti iššauks tik daaar daugiau skundų. Perdėtas draugo(-ės) negatyvizmas ir nenoras arba bėdas spręsti, arba bent jau keisti požiūrį, signalizuoja, kad susidūrėte ne tik su nelaimingu, bet ir su „nuodingu“ žmogumi.

7. Jų nestabili nuotaika. Jūs niekada nežinote, kada užlipsite ant „minos“, ir draugas(-ė) pratrūks nesuvaldomu pykčiu ir/ar nustos su jumis kalbėtis ir dings mėnesiui ar dviems. Aišku, daugelis žmonių patiria nuotaikų svyravimus, ‚juodesnių“ ir „šviesesnių“ dienų periodus, bet šiuo atveju jūs niekada negalite nuspėti, kad giedra, džiugi ir pakili draugo(-ės) nuotaika persimainys į nevaldomą įsiūtį, išprovokuotą kartais pačio paprasčiausio jūsų klausimo ar tikrai nekalto žodžio. Jei bijote savo draugo(-ės) nuotaikų svyravimo, baiminatės išsakyti savo nuomonę net visiškai nekaltais kasdieniais klausimais, tai, panašu, bendraujate su toksišku (ar, mažų mažiausiai, emociškai nestabiliu) žmogumi.

8. Jų gyvenimas yra nuolatinė „drama“, į kurią bando įtraukti ir jus. Yra žmonių, kurie tiesiog sugeba nuolatos įsivelti į painias istorijas – jiems yra kasdienybe tapę vis pasikartojantys netikę santykiai, konfliktai su absoliučiai visais iš eilės jų gyvenime esančiais žmonėmis, vienas po kito keičiami darbai, priklausomybės ir net nusikaltimai. Visus šiuos įvykius lydi emocijų „amerikietiški kalneliai“ – tokie žmonės nuolat nesusitvarko su savo emociniu pasauliu, patys nemoka išspręsti juos (dėl jų pačių elgesio) užklumpančių mažesnių ir didesnių bėdų ir, maža to, jie į tas bėdas ir jų sprendimus bando įtraukti jus. Ar jums tikrai reikia tokios draugystės, kur nuolat jaučiatės lyg mama ar tėtis pačiam su savimi nesusitvarkančiam vaikui? Aišku, padėti draugams yra smagu ir sveikintina, bet kai matote, kad žmogus akivaizdžiai „nesusitvarko“ su savo gyvenimu, nieko dėl to nedaro ir dar išnaudoja kitus, o jūs daugiau atliekate psichoterapeuto, o ne draugo vaidmenį, tai tokia draugystė yra nelygiavertė ir tikrai toksiška.

Labai liūdna, tačiau ne visoms draugystėms yra lemta tęstis amžinai. Kartais gyvenime susiduriame su žmonėmis, kurių negalime pakeisti – net ir gražiai pasikalbėję, išsakę savo jausmus, poreikius ir skaudulius sulaukiame tik tolesnių „nuodų“ dozių. Kai jaučiama, kad draugystė daugiau žlugdo emociškai, nei teikia džiaugsmo ir malonumo, kai „toksinų“ neišbalansuoja gerosios draugo(-ės) savybės, kartais vienintelis kelias yra iš nuodijančio santykio tiesiog pasitraukti.

Psichologė Kristina Paradnikė
Svetainė www.psikons.lt | FB puslapis fb.me/paradnike

loading...