Kartą, kokių dvidešimties metų jaunuolis, paskambino man į duris. Rankoje laikė kibirėlį su dviem buteliais dažų ir keliais skaičių trafaretais. Jis pasisiūlė atnaujinti mano namo numerį, per daugelį metų spalvos beveik visai išbluko. Keturių skaičių ir fono paryškinimas – viso penki doleriai. Penki doleriai? Aš sutikau ir įteikiau jam pinigus. Po dviejų minučių darbas buvo atliktas. Jaunuolis patraukė prie sekančio namo, paskambino į mano kaimyno duris ir procesas pasikartojo. Kol jis dažė kaimyno numerį, mes truputi pasikalbėjome. Vaikinas papasakojo, kad studijuoja Oklahomos Universiteto koledže ir jau antra vasara taip uždarbiauja. Per septyniasdešimt penkias dienas jis užsidirba pakankamai, kad susimokėtų už mokslą bei kambario nuomą – imdamas tik po penkis dolerius už numerį.
Mano pagrindinė mintis ta, kad yra gausu įvairiausių būdų kaip užsidirbti pragyvenimui. Te reikia pakelti savo tingų užpakalį ir kažką padaryti. Kartais man atrodo, kad žmonės labiau linkę tiesiog tinginiauti ir sėdėti be pinigų, nei, kažkiek padirbėjus, gerai užsidirbti. Jie visur dejuoja, kaip trūksta pinigų, o patys sau mąsto: „Na bent jau nereikia prakaituoti“.

Larry Winget