.

Kas trečias darbuotojas Lietuvoje darbo metu geba susitvarkyti būtiniausius asmeninius reikalus, bet panaši dalis dirbančių žmonių pripažįsta, kad nespėja susitvarkyti su užduotimis ir bent kartą per savaitę dirba viršvalandžius. Draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, jog dažniausiai neatidėliotinus asmeninius klausimus darbo valandomis sprendžia 26–45 metų žmonės.

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovės Jevgenijos Krikščiūnės teigimu, laisvesnis darbo ir asmeninio laiko planavimas Lietuvoje patyrė lūžį ir peržengė darbdavio nustatytų darbo valandų ribas.

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, 38 proc. darbuotojų darbo metu Lietuvoje tvarko asmeninius reikalus. Atitinkamai 27 proc. apklaustųjų pripažino, kad bent kartą per savaitę dirba viršvalandžius.

jevgenija_kriksciune„Darbuotojų poreikis tvarkyti būtinus asmeninius reikalus nebėra katės ir pelės žaidimas, jis tapo partneriško susitarimo klausimu. Tampa įprasta praktika, kad darbdaviai ir tiesioginiai vadovai rodo empatiją savo darbuotojams, rūpinasi jų gerove, įsiklauso į poreikius. Iš kitos pusės, ir patys darbuotojai yra sąmoningi, nepiktnaudžiauja jiems suteikiama laisve. Jie jaučia savo atsakomybę už tai, kad darbai būtų atlikti laiku ir jeigu užtrunka asmeniniais reikalais – pasiveja vėliau“, – teigia J. Krikščiūnė.

Pasak jos, darbuotojų poreikis darbo metu nuvykti į valstybės ar sveikatos įstaigas, pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų ir spręsti kitus svarbius klausimus yra suprantamas ir tam turi būti sudaromos sąlygos.

„Deja, institucijos nedirba didelio prekybos centro grafiku ir nebūna atidarytos nuo ankstyvo ryto iki nakties. Jeigu darbuotojas nedirba prie gamybos linijos ar nesėdi prie klientų priėmimo langelio, visiškai natūralu, kad jam suteikiama daugiau laisvės perstumdyti užduočių atlikimo laiką. Tačiau ir būtinai darbo vietoje privalantys būti žmonės gali išeiti asmeniniais reikalais susikeitę su bendradarbiais, sutarę dėl grafiko koregavimo“, – sako J. Krikščiūnė.

Jos teigimu, darbdavio nuostata, kad svarbu ne kiek valandų „išsėdėta“ darbo vietoje, bet kiek darbo padaryta – daugeliui dirbančiųjų, ypač turinčių šeimas ar mažamečius vaikus, yra dažnai minima kaip stipri paskata. Savo ruožtu darbdaviui tai irgi patraukli nefinansinio motyvavimo priemonė.

„Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad šalies darbovietėse yra laikomasi ir liberalaus požiūrio į trumpas pertraukėlės. Sveikatos specialistams nerimaujant dėl sėdimo darbo keliamų sveikatos problemų, beveik du trečdaliai (61 proc.) darbuotojų pripažįsta, kad turi galimybę prasimankštinti, pailsinti akis, išgerti kavos ar pasikalbėti su kolegomis.

„Darbo specifika gali būti labai skirtinga, tačiau iš principo darbuotojas turi turėti galimybę darbo metu bent šiek tiek atsipūsti, pakeisti veiklą, ar pailsinti akis, jei darbas reikalauja nuolat žiūrėti į kompiuterio ekraną. Nekalbu apie anekdotais tapusius kavos gėrimus po dvi valandas iš ryto ir po pietų, tačiau pertraukėlės yra ne tik poilsis, bet ir socialinių ryšių palaikymas, atitrūkimas nuo darbo rutinos, streso mažinimas. Draudimo sektoriuje yra daug bendravimo su klientais, skaudžių situacijų sprendimo, kai reaguoti ir padėti reikia tą pačią sekundę. Suprantama, kad didelę emocinę įtampą patiriantys žmonės privalo turėti galimybę bent trumpam pakeisti aplinką“, – sako BTA atstovė.

Jos teigimu, didesnės laisvės darbuotojams suteikimas gerina ir atmosferą kolektyve, nes žmonės jaučiasi labiau įsitraukę ir atsakingesni už įmonės rezultatus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 1002 Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 18–26 dienomis.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.