Trys sūnūs

Trys moterys ėjo prie šaltinio vandens. Netoliese ant akmens suolelio sėdėjo senyvas vyriškis ir klausėsi moterų pokalbio.
O šios gyrėsi viena kitai savo sūnumis.
– Mano sūnus, – pasakojo pirmoji, – toks guvus ir miklus, kad niekas jam negali prilygti.
– O manasis, – didžiavosi antroji, – dainuoja kaip lakštingala. Niekas kitas pasaulyje neturi tokio gražaus balso.
– O ką tu galėtum pasakyti apie savąjį? – paklausė trečiosios, kuri sėmė vandenį tylėdama.
– Net ir nežinau, – atsakė ši. – Jis šaunus vaikinas kaip ir daugelis kitų. Tačiau jokiais išskirtiniais gebėjimais nepasižymi…
Kai ąsočiai buvo pilni, moterys pasuko namų link. Senolis palengva sekė iš paskos. Pilni vandens indai slėgė pečius, vargšelės vos juos nulaikė.
Galiausiai paskaudo rankas, ir moterys sustojo pailsėti.
Jų pasitikti atėjo trys jaunuoliai. Pirmasis kaipmat surengė pasirodymą: ėmė vaikščioti ant rankų, kojomis sukti ore ratus, po to keletą kartų atliko salto mortale.
Moterys susižavėjusios aikčiojo:
– Tai bent vikrumėlis!
Antrasis uždainavo. Skambus jo balsas vilnijo ore tarsi lakštingalos trelės.
Moterų akyse sužibo jaudulio ašaros:
– Jis tikras angelas!
Trečiasis vaikinas priėjo prie motinos, ir, pakėlęs sunkų vandens ąsotį, žengė namų pusėn. Moterys atsigręžė į senolį:
– Kaip tau mūsų sūnūs?
– Sūnūs? – gūžtelėjo pečiais nustebęs vyriškis. – Aš mačiau tik vieną sūnų!

„Jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mt 7,16).“

(Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 228-229 p.)

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.