Turiu draugą, dažnai baramės ir dėl to vis kaltinu save0 (0)
Klausimas:
Problema tokia, turiu draugą, kartu dar nelabai ilgai. Suprantama jog santykiuose viskas ne visada turi būti sviestu patepta. Bet… Nesuprantu, kuris kaltas. Viskas lyg ir būna gerai, bet po kiek laiko ima viskas ”šokinėti” viskas gaunasi ne taip kaip įprastai… Ir aš tada pradedu prisigalvoti visokių nesąmonių, kad aš vėl ką blogai pasakiau, imu kaltinti save… Gyvenam atskiruose miestuose, todėl matomės gan retai… Jis moka valdyti emocijas ir neretai jų net neparodo, o mane, tai kažkodėl erzina… Ir dėl to dažniausiai baramės. Kaip turėčiau elgtis, kad išlaikyčiau tuos šiltus jausmus ir viskas sustotu į savas vietas?
Rita
Atsakymas:
Ačiū, kad nusprendėte pasidalinti savo problema. Kaip pati rašote, kad suprantate, kad gyvenimas nebus viskas vien „sviestu patepta”, tačiau kartais susiduriate su sunkumais bendraujant su draugu. Draugą jūs apibūdinate kaip žmogų, gebantį valdyti emocijas, kartais jų neparodantį, dėl ko, kaip pati keliate prielaidą, ir įvyksta jūsų nesutarimai.
Natūralu, kad romantiniai partneriai siekia būti kartu, bendrauti, jausti pastovumą ir stabilumą santykiuose. Jeigu tinkamai suprantu, keliu prielaidą, kad šiuo metu tai ką vadinate „po kurio laiko ima viskas šokinėti“ galėtų būti susiję su tuo, kad santykiuose jums, atrodytų, trūksta pastovumo. Jums kyla noras, kad „viskas sustotų į savo vietas“. Kaip tai įsivaizduojate? Kaip tai turėtų atrodyti? Tačiau yra ir kita medalio pusė – gyvenimas yra dinamiškas, kaip ir žmogaus nuotaikos, jausmai, kasdieniniai įvykiai, kurie kasdien galėtų pakrypti į vieną ar kitą pusę…
Įžvelgiu tai, kad dėl visų nesutarimų ir kivirčų Jus esate linkusi kaltinti save: „aš prisigalvoju visokių nesąmonių, ką aš vėl blogai pasakiau, imu kaltinti save…“. Pamąstant apie galimas priežastis kaip viena iš jų galėtų būti žemesnis savęs vertinimas. Labai rūpėtų paklausti, ką jūs turite mintyse sakydama, „prisigalvojate nesąmonių”? Ką vadinate „pasakiau blogai”? Be to, norisi pabrėžti, kad santykiai yra dviejų žmonių pastangos būti kartu. Atsakomybė juos kurti ir puoselėti turėtų priklausyti abiems partneriams…
Kadangi laiške rašote, kad draugystė yra neseniai prasidėjusi, tikėtina, kad būtent šiuo metu ir vyksta jūsų vienas kito pažinimas, supratimas, priėmimas tokio, koks jis yra, stipriųjų pusių atskleidimas… Linkėčiau šiame pažinimo procese surasti partneryje įspūdingų atradimų, nepamirštant ir jausmų. Ką aš jaučiu tam žmogui? Kaip jaučiuosi būdama kartu? Kokios yra jo silpnybės ir stiprybės? O kokia aš pati esu?
Linkiu sėkmės!
Psichologė Rasa Baležentytė