Tyla
0 (0)

wonder821 / Adobe Sock

Žmogus, apsilankęs pas vienuolį atsiskyrėlį, jo paklausė:
– Ko išmokai gyvendamas tyloje?

Pastarasis, semdamas vandenį iš šulinio, tarė atvykėliui:
– Pažvelk į šulinio gilumą. Ką ten matai?

Žmogus dirstelėjo.
– Nieko nematau!

Kurį laiką vienuolis stovėjo nejudėdamas, po to prabilo svečiui:
– Dar kartą pasižiūrėk! Ką dabar matai šulinyje?

Žmogus žvilgtelėjęs atsakė:
– Dabar regiu patį save, nes vanduo tarsi veidrodis.

Vienuolis tarė:
– Įmerkęs kibirą sudrumsčiau vandenį. Bet po to vanduo nurimo. Tai ir yra tylos išmintis: išvysti patį save.

Pagal Bruno Ferrero „365 trumpi pasakojimai sielai“. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 124-125p.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

1 Response

  1. Tomas parašė:

    žavėdamasis vienuolio išmintimi aš supratau pats savo paveikslus: kai nutyla parodų pristatymo šurmulys, drobių tyloje atsiskleidžia tikrasis paveikslas – tik nutilus dailėtyrininkų samprotavimams žiūrovas gali ką nors išgirsti -išvysti save kaip pagrindinį vaizduojamojo meno herojų http://arthiker.wordpress.com/2013/11/08/a-humbug-fellow/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.